Demonstravimasis ir netikusios nuotraukos

Flashing, ignorance, and snarling dogs; Richard F. Stratton

 Prieš daug metų pirmoje savo knygoje apie buldogus „This is the American Pit Bull Terrier“ pasakojau, kad į juos dažniausiai nežiūrėdavo rimtai. Koviniai šunys tuomet buvo gan nedideli lyginant su populiaresniais vokiečių aviganiais ir pan. Jų ausys dažniausiai būdavo nekirptos, dėl ko suteikdavo  švelnią ir žaismingą išraišką.

Pete Cain kartą į darbą nusivedė savo mylimiausią augintinį Dusty. Bendradarbiams gyvūnas patiko, bet jie negalėjo patikėti, kad tai kovinis šuo. Tomis dienomis apie šiuos dalykus būdavo galima ramiai kalbėti, tad Pete paaiškino, jog tai tikras kovinis šuo, o ne parodinis bulterjeras, paprastai garsėjantis kaip šunų pasaulio gladiatorius. Kolegos juokavo, kad net kokerspanielis galėtų patvarkyti Dusty. Atsitiko taip, kad kažkoks mišrūnas per daug prisiartino prie pririšto Dusty ir tas vargšą pačiupo. Pokštavę vaikinai (iš kurių dauguma nuoširdžiai tikėjo, kad mažasis draugiškasis Dusty negali būti kovinis) tada kalbėjo, kad dar nematė tokio žiauraus šuns. Dusty tyliai, bet intensyviai iš už jį stambesnio mišrūno bandė išpurtyti gyvastį, o bet koks sąmyšis suteikdavo jam dar daugiau atkaklumo. Nepaisant to, vaikinus Dusty labai sudomino ir kai kurie net įsigijo jo šuniukų.

Šiandien viskas kitaip. Beveik visi ką nors žino apie pitbulius. Na bent jau galvoja kad žino - ir tai, ką jie mano žinantys nėra gerai. Nenuostabu, kad visuomenė pasirengusi sekti paskui veislę norinčius uždrausti demagogus. Turime atidžiai stebėti, kad buldogas nepastvertų kito šuns (nesvarbu kokios veislės). Gal ir būtų smagu leisti jam nugalėti kiečiausią rajono bully, bet tai neprieinama prabanga. Noriu paraginti visus buldogų augintojus būti atsakingais savininkais. Laikykit juos pririštus ir neleiskit jiems pastverti kitų šunų.

Dauguma buldogų neurzgia, neloja ir nešiepia dantų. Dėl to noriu pakalbėti apie dar vieną dalyką. Yra sena Velso malda: „apsaugok, Dieve, nuo draugų, nuo priešų pats apsiginsiu“. Ją prisiminiau todėl, kad kai kurie buldogų augintojai daro dalykus, kenkiančius mūsų veislės gerovei. Vienas jų, kurį jau minėjau – leisti buldogui pastverti kitą šunį. Lygiai taip pat blogai, tik kiek subtiliau, dantis šiepiančių buldogų nuotraukų publikavimas. Jų galima pamatyti daugelyje žurnalų, tad nesu nusitaikęs į vieną asmenį ar leidinį. Rimti su koviniais šunimis užsiimantys žmonės tokią nuotrauką laikys juokinga - jie žino, kad buldogai nelinkę šieptis. Iš tiesų taip elgiasi jau pasiryžę liautis. Dėl to dantis šiepiančio buldogo nuotrauka atrodo nevykusi. Žinoma, kad užfiksuotas šuo nebūtinai bus nevykęs, kadangi nuotrauka daryta specialiai.

Blogiausia, kad tokios nuotraukos stiprina atitinkamą visuomenės požiūrį į veisles. Turiu draugų, kuriems padėjau kai tie buvo pradedantieji ir naudojo panašias nuotraukas reklamai. Tikiuosi, įtikinau juos nebenaudoti šių atvaizdų, nes veislei jie tik pridarys daugiau problemų, o šito mums tikrai nereikia. Viliuosi galįs įtikinti savo draugus ar net nepažįstamus žmones, kad jie nedarytų ir nepublikuotų dantis šiepiančių buldogų nuotraukų.

Dar vienas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį - tai pasirodymai, demonstravimasis. Labai mažai patyrusių šunininkų taip daro (iš tiesų pamenu tik vieną), tačiau tarp pradedančiųjų tai labai paplitę. Tai prasideda nuo šunų erzinimo prieš rungtynes (laikant vienas prieš kitą).  Yra tikinčių, kad šuns erzinimas suteikia daugiau energijos, kurią jis „išleis“ ant varžovo. Tačiau net naujokas turėtų suvokti, kad tokia strategija – visiška nesąmonė.  Patyrę šunininkai šunis laiko kuo ramiau.

Kita teorija teigia, kad tokie pasirodymai leidžia šuniui greit pradėti. Bet šuo paprastai pats žino savo strategiją, o turintys Ace bruožų geba jausti kada ilsėtis, o kada rimtai pulti. Iš tiesų tuos dalykus šuo gali žinoti geriau negu hendleris. Dar vienas pasidemonstravimų trūkumas – šuniui gali netyčia įkąsti į snukį ar žandikaulį, o prieš varžybas niekas nenori net mažiausių traumų.

Koks mano reikalas jei keli nemokšos mano, kad tokia praktika – geras būdas pradėti varžybas? Juk viskas, ką jie daro, tai tik sumenkina savo šunų galimybes. Problema ta, kad pasakojimai apie tai plinta tarp visai jaunų vaikinų, kurie neišmano kaip elgtis su šunimis. Jie galvoja, kad toks paerzinimas 5 min iki rungtynių iš šuns padarys ryklį. Bijau, kad kitas žingsnis gali būti vadinamasis pjudymas. Vaikai gali vogti paprastus šunis ir leisti juo žudyti savo buldogams. Čia nėra jokios prasmės, o istorijos apie tai niekad nebuvo tiesa. Visiškai nenoriu, kad tos pasakaitės įgautų realų pradą. Nenoriu, kad kažkieno numylėtinis pakliūtų į buldogo nasrus. Nenoriu, kaip taip elgtųsi buldogų augintojai.

Visada gyniau šiuos šunis – juk žinau juos nuo paauglystės. Suprantu, kad buldogus kritikuojantys žmonės neturi jokio realaus pagrindo. Nesu vienas iš „gerybinėmis“ veiklomis užsiimančių aktyvistų.  Šunys kenčia, kai kurie žūva - nors ir retai. Tačiau lenktyniniai žirgai, jagdterjerai ir borderkoliai taip pat žūva. Nėra absoliučiai saugaus gyvenimo kelio nei mums, nei mūsų šunims. O geriausi buldogai atkeliavo iš ringų. Žinau, kad su šunininkais šiais klausimais nėra prasmės ginčytis ir manau, kad dauguma man pritars. Vienintelė priežastis kodėl tai darau – man patinka buldogai. Tikrai rūpinuosi jų ateitimi.

Parašykite komentarą