Ankstyvasis neurologinis stimuliavimas

Ankstyvasis neurologinis stimuliavimas – gan žinomas dalykas, kurį jau išbandė ne vienas veisėjas. Tai diskutuotinas reikalas, kadangi teigiama, kad jis lyg ir veikia, ir faktas, kad  pradėtas karinių pajėgų, ne iš piršto laužtas. Tačiau, nors metodą karinės pajėgos ir tyrinėjo, programa nepavyko – šunys buvo labai jautrūs korekcijoms, bailūs, netiko agresijos užduotims (nepamirškime, kad darbui veisiamiems šunims keliami kitokie reikalavimai, negu šeimos numylėtiniams). Iš tiesų JAV kariuomenėje net nebuvo sukurta jokio protokolo kaip skatinti nervų sistemą – ši programa atsirado JAV ir Rusijos šaltojo karo kosmoso lenktynių srityje, jos pradininkai rusai.

Tokio stimuliavimo tikslas – suteikti šuniui aukščiausią galimą pranašumą. Tam atliekami penki į nervų sistemos stimuliavimą nukreipti pratimai. Su kiekvienu šuniuku dirbama kasdien po vieną kartą dienoje (ne dažniau), kol jie būna 3 – 16 dienų amžiaus.

Lytėjimo receptorių stimuliacija – šuniukas laikomas vienoje rankoje ir švelniai kutenamas ausų krapštuku. Stimuliacija trunka 3 – 5 sekundes.

Stačios galvos laikymas – naudojant abi rankas šuniukas laikomas statmenai (tiesiai) su žeme, jo galva būna tiesiai virš uodegos. Stimuliacijos laikas 3 – 5 sekundės.

Galva nukreipta žemyn – šuniukas tvirtai abiem rankom laikomas galva žemyn. Stimuliacijos laikas 3 - 5 s.

Gulima pozicija – laikyti šuniuką delnuose ant nugaros taip, kad jo snukutis žvelgtų į lubas. Laikas 3 – 5 s.

Šiluminė stimuliacija – šaldytuve 5 minutes palaikyti drėgną rankšluostį, tada juo vėsinti šunytį. Padėkite šuniuką ant rankšluosčio kojomis žemyn. Neapriboti jo judėjimo. Stimuliacijos laikas 3 – 5 s.

Teigiama tų penkių pratimų nauda:

  • dažnesni širdies susitraukimai,
  • stipresnis širdies plakimas,
  • intensyvesnė antinksčių veikla,
  • didesnis atsparumas stresui,
  • didesnis atsparumas ligoms.

Testuojant pastebėta, kad stimuliuoti šuniukai būna aktyvesni, linkę dominuoti konkurencinėse situacijose. Paprastuose problemų sprendimo tyrimuose nestimuliuoti šuniukai labiau jaudinasi, dažniau klysta. Stimuliuotieji mažiau nusivilia bandymų sąlygomis, rečiau klysta ir rečiau siunčia „nelaimės signalus“.

Tikrųjų tyrimų metu šuniukai kasdien tris minutes praleisdavo sukdamiesi nedidelių apsukų centrifugoje, šiek tiek laiko patupėdavo šaldytuve ar apkrauti daugybe garsų, šviesų ir t.t., taip pat juos glostydavo prieš plauką.

Viena iš kelių biosensorių programų vėliau buvo įvardyta kaip „super šunų“ programa, tačiau iš tiesų pasauliui ji nedavė jokių neįtikėtinų gyvūnų. Iš tiesų nėra paskelbta jokių tikrų patikimų mokslinių tyrimų, kuriose būtų įvertintas sensorių stimuliavimo programos poveikis, o tiesiogiai su tuo užsiėmę tyrėjai taip pat nepateikė jokių duomenų apie ilgalaikį poveikį. JAV kariuomenė  taip pat neapibrėžė specialaus tam tikro vystymosi laikotarpio (programoje minima 3 – 16 dienų), kada turi būti atliekama stimuliacija.

Jeigu veisėjas turi laiko, jis gali užsiimti tokiais pratimais. Šuneliams jie jeigu  ir nepadės, tai bent neturėtų pakenkti, o kasdienis bendravimas su žmonėmis vienaip ar kitaip naudingas dedant socializacijos pagrindus.

Parašykite komentarą