„Sąrašiniai“ šunys nekanda „stipriau“

Tos šunų atakos.. Visi turi nuomonę apie įkandimus – ir šunų nemėgstantys, ir juos dievinantys. Tai tikrai emocinga tema. Nors visi turi teisę į savo nuomonę, kalbant apie įkandimus bei jų prevenciją labai svarbu suprasti įkandimų charakteristikas. Dažniausiai visos prevencijos priemonės sustoja ties valdžios institucijų durimis, kurios diegia teisės aktus, turinčius apsaugoti plačiąją visuomenę.

Airijoje vyriausybę 1998 m. įsteigė apribotų veislių sąrašą. Šunų kontrolės įstatymas susitelkę į amerikiečių pitbulterjerus, anglų bultejerus, Stafordšyro bulterjerus, bulmastifus, dobermanus, vokiečių aviganius, Rodezijos ridžbekus, rotveilerius, japonų akitas, Tosa iu ir bandogus. Taisyklėse nurodoma, kad šie šunys bei jų mišrūnai turi būti vedžiojami trumpais pavadėliais ne vyresnių kaip 16 m. amžiaus, galinčių juos kontroliuoti asmenų, viešoje vietoje būti su antsnukiais ir turėti antkaklį su nurodytu šeimininko vardu bei adresu.

Vis daugiau žmonių sutinka, kad prielaidos darymas, jog vienas šuo priklauso kokiai nors pavojingai veislei – ar tokiai priskyrimas remiantis vien išvaizda – nėra tinkamas būdas siekiant didesnio visuomenės saugumo.

Daug organizacijų prašė airių vyriausybės peržiūrėti minimus teisės aktus. Paskutinį kartą taip padarė Airijos veterinarus atstovaujanti veterinarijos tarnyba. Tačiau valdžia nuolat atsako taip pat - jie negarantuoja, kad šios veislės labiau linkusios pulti negu kitos, tačiau kąsdami jų atstovai greičiausiai padarys didesnę žalą lyginant su kitais šunimis. Ilgą laiką niekam šio teiginio nepavyko nei patvirtinti, nei paneigti.

2015 metais atliktas tyrimas – siekta aptikti kokį nors reikšmingą skirtumą tarp „sąrašinių“ ir „nesąrašinių“ veislių tokiuose parametruose kaip įkandimo lygis (rūšis, sunkumas), gydymas, santykiai su nukentėjusiuoju, kūno dalis, ar šuo vėliau kando dar kartą. Šis tyrimas nepritaria teiginiui, kad uždraustų veislių atstovai puldami padaro didesnę žalą, negu kiti šunys. Aptiktas tik vienas skirtumas – apie užpuolusį „apribotiesiems“ priklausantį šunį dažniau pranešama valdžios institucijoms. Taip gali būti todėl, kad „sąrašui“ nepriklausantys šunys suvokiami kaip ne tokie pavojingi. Taip išauga tikimybė, kad toks šuo kąs dar kartą.

Po šio tyrimo Airijoje pirmą kartą oficialiai užregistruotas šunų sukeltas mirties atvejis - 2017 m. birželio mėnesį. Incidento kaltininkas nepriklausė "apribotiesiems".

Daugiau:

doyoubelieveindog.blogspot.lt/

Dog_bite_injuries_to_humans_and_the_use_of_breed-specific_legislation_