2011 m. kovo 14-tąją Louis B. Colby pasiekė gyvenimo etapą, kurio nedaugelis iš mūsų kada nors sulauks. Tą dieną jam suėjo 90 metų! Nemanau, kad pasaulyje bent vienas žmogus, girdėjęs apie buldogus, nežino apie Louis B. Colby ar Colby šeimą. Louis Colby, kaip ir jo tėvas, paskyrė savo gyvenimą amerikiečių pitbulterjerų išsaugojimui ir selekcijai. Jis išveisė daug puikių šunų, tačiau vienas įtakingiausių yra Colby`s Dime, daugelio linijų pagrindas ir šuo, kurį galima rasti beveik visose dabartinėse genealogijose. Dime galbūt vienas geriausių Colby kergtų patinų per pastaruosius 50 metų. 50-taisiais Dime tapo per 100 palikuonių, kurių daugelis laikomi Ace, tėvu. Louis B. Colby ir visa jo dinastija – veislės garbė. Siunčiame nuoširdžiausius linkėjimus sulaukti dar daugiau gimtadienių!

Kur ir kada gimėte?

Gimiau Newburyport, Mass, JAV 1921 metais.

Kada pradėjote su šunimis?

Dabar esu 89 metų amžiaus, o su šiais šunimis praleidau  visą gyvenimą. John P.Colby, mano tėvas, gimė 1875 m. ir su linija pradėjo dirbti 1889 m.

Kas paskatino paskirti gyvenimą pitbulterjerams ir kas ateity rūpinsis Colby šeimos tradicija?

Kaip ir sakiau. Gimiau tarp šių šunų ir niekada nebuvo nė akimirkos be jų, išskyrus laiką kai tarnavau kariuomenėje Antrojo pasaulinio karo metu. Turiu sūnų Johną, prieš daug metų persikėlusį į Teksasą ir ten turintį mūsų veislyną. Taip pat yra du sūnūs, Scott ir Bruce, ir anūkas Peter, visi čia Naujoje Anglijoje. Jie taip pat myli šiuos šunis ir jais rūpinasi. Esu tikras, kad kažkas jais užsiims ir kai manęs nebebus.

Daug žmonių kalba, kad norėtų pradėti savo liniją. Kiek metų turi praeiti, kad būtų galima ją vadinti sava?

Norėdami pradėti savo liniją turite turėti daug šunų ir šiandieninėmis kainomis daug pinigų jiems išlaikyti. Negaliu tiksliai to apskaičiuoti. Septynios pedigree kartos – didelis pasiekimas bet kuriam registre. Gal užtektų, jei visi jose esantys šunys būtų veisiami iš tos pačios grupės. Galima lengviau pasakyti, kas nesukuria linijos: 3 pedigree kartos ar tik pora šunų.

Kiek šunų daugiausia turėjot savo kieme vienu metu?

Buvo keturiasdešimt kažkiek, tačiau negaliu prisiminti tikslaus skaičiaus... Bet teko turėti 66 šuniukus vienu metu. Turėjau perkelti kovinius gaidžius į tvartą, kad galėčiau naudoti jų gardus šuniukų laikymui ir kentėjau pragare kol juos pardaviau. Tai buvo dar prieš internetą.

Kaip manote, koks buvo visų laikų įtakingiausias šuo?

Leiskite išvardinti kelis... neteisinga išskirti tik vieną. Iš Colby šunų Pincher, gimęs 1896 metas, Colby`s Dime (1949 m.). Dime buvo geriausias šuo, kokį kada nors išveisiau ir auginau. Žmonės vis dar nori jo kraujo. Du iš žymiausių šunų per paskutinius 40 metų yra Garrett`s Jeep (veistas iš Crenshawl ir Bass Tramp RedBoy). Jei peržiūrėsit jų Pedigree, abu - Jeep ir RedBoy - turi 7/16 Colby kraujo.

Kokie mėgstamiausi Jūsų prisiminimai su šia veisle?

Kai buvau berniukas, visada būdavo malonu, kada kokia nors įžymybė aplankydavo tėvą apžiūrėti ar įsigyti šuniukų. Tarp tokių buvo Prekybos sekretorius William Whiting (kai Coolidge buvo prezidentas), Jack Johnson, buvęs pasaulio sunkiasvorių čempionas... Kai išveisiau Dime, tapau labiausiai žinomas. Tai buvo 8 metai po mano tėvo mirties, tad nejojau ant jo garbės šleifo.

Gavau asmeninį šunį kai buvau 11 metų amžiaus 1932 metais, niekada jos nepamiršiu. Vis dar ant stalo turiu savo nuotrauką su ja.

Kai gimiau, jau turėjom šimtus vadų, tačiau visada gaunu didelį smūgį kai tikrinu kiekvieną naują dėl lyčių, spalvos ir t.t.

Kokių savybių ieškote šunyje?

Geriausi bruožai – geimas, tad temperamentas, struktūra.

Kokių charakteristikų Jūsų tėvas ieškodavo savo veisimo programai?

Gyvenom 50 km į šiaurę nuo Bostono. Mano tėvas vykdavo į Bostoną 4 dienoms savaitėje tikrinti imigrantų su šunimis (anglų ir airių), kad gal kokį parsigabentų su savimi. Jį domino geimas, struktūra, temperamentas. Iš esmės tai tos pačios savybės, kurias lobiu laikom ir šiandien. Taip pat jis dažnai sakydavo, kad geriausi šunys taip pat turi gerą formą (galva, kūnas, uodega, kailis ir t.t.). Netikusius šunis lengvai galit atpažinti pagal ilgą, šiurkštų kailį, blogas nukabusias ausis, ar uodegą kaip Šetlando ponio.

Ar manote, kad senieji veisėjai buvo geresni už dabartinius?

Tiek veisėjai, tiek šunys anksčiau buvo geresni.

Kas Jūsų nuomone buvo geriausias selekcininkas?

Floyd Boudreaux ir Howard Heinzl.

Kas Jūsų dienomis buvo kiečiausi?

Tokie šunininkai kaip Earl Tudor, Ham Morris ar George Armitage...

Ar manote, kad problemos, kurias šiomis dienomis su veisle patiria žmonės, atsirado dėl nepagarbos veislei ir atsakingų augintojų trūkumo?

Taip. Nors vis dar yra patikimų veisėjų, aš jų nevardysiu bijodamas ką nors praleisti. Tie, kurie šunis naudoja kaip statuso simbolį, per mažai rūpinasi temperamentu ir forma.

Kur Jūsų nuomone krypsta šunų kokybė?

Tai sunkus klausimas. Daug žmonių šiuos šunis įsigyja dėl netinkamų priežasčių, pvz., dėl statuso, ir veisia dėl netinkamų savybių, tokių kaip didelės galvos ir kūnai, egzotiškos spalvos kaip mėlyna ar marmurinė ir neatsižvelgia į reikiamus ypatumus. Tačiau dienos, kai visuomenė juos priims, grįš. Viskas turi turėti gerą pagrindą – ar tai namai, ar vedybos, ar šunų veislė. Laimei, dar likę daug veisėjų, puoselėjančių tradicines amerikiečių pitbulterjerų savybes. Veislė jau apie 100 metų laikosi nepaisant žiniasklaidos ir miestų, besistengiančių ją uždrausti.

Ką galite pasakyti jaunam pradedančiajam?

Šunys yra įdomūs ir galite gauti visas geriausias veislės savybes – geimą, disponavimą, struktūrą - viename šunyje, tad siekite geriausio. Neįmanoma padaryti gero šuns iš netikusio, tačiau geram šuniui galite padėti su mankšta, mityba, gera sveikata ir apsauga nuo parazitų. Išlaikykite geriausias sakybes.

Žvelgiant atgal, kokie Jūsų kaip selekcininko sprendimai buvo geri, kokie blogi? Ką pakeistumėt, jei galėtumėt?

Dar vienas sudėtingas klausimas. Teko laimė nuo gimimo gyventi su šiais šunimis. Nieko nesigailiu. Persikėlimas iš senosios sodybos čia, į miesto pakraštį, buvo vienas geriausių sprendimų, kadangi turim erdvės ir nebijom kaimynų nerimo.

Kai viskas pasakyta ir padaryta, kaip norėtumėte būti prisimenamas?

Kaip šunininkas. Auginau lenktyninius balandžius ir žinau, kad yra geresnių balandininkų negu aš. Lenktyniavau ir turėjau lenktyninių žirgų, tačiau kiti raiteliai buvo geresni už mane. Turėjau kovinių gaidžių, tačiau buvo geresnių jų augintojų. Tad tiesiog esu šunininkas.

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

Pete Sparks gimė 1901 m. vasario 21 d., mirė 1994 m. birželio 17 d. Apie šį vyrą greičiausiai girdėjo nedaug kas – tačiau P. Sparks buvo aukščiausio lygio veisėjas, specializavęsis Colby linijose (gyvenimo pabaigoje – ir Lee Candyman veisimo šunyse). Be to, jis, turėdamas rašytojo gyslelę, leido vieną pirmųjų pogrindžio žurnalų apie šunų kovas. Šį šunininką apibūdindavo kaip labai skrupulingą, protingą bei, žinoma, savaip unikalų žmogų. Jis paliko didelį indėlį pitbulterjerų pasaulyje.

Garsiausias P. Sparks šuo - „Hunky“, 1956 metais po 2 valandų 17 minučių kovos nugalėjęs tuo metu garsų "Willie Lingo" iš Kubos. Dauguma P.Sparks šunų „sueina“ į Colby genealogijas, kadangi šiuo veisėju jis, atrodo, labiausiai pasitikėjo.

Pete Spraks augino ne tik pitbulterjerus. Kadangi šių šunų vagystės buvo gan populiarios, reikėdavo juos saugančių šunų. Tam pitbulterjerų savininkai rinkdavosi dideles, apsaugines veisles – rotveilerius, bandogus.

P.Sparks turėjo Swinfordo bandogą Toro, gautą tiesiai iš šios veislės kūrėjo. Swinfordo šunis kūrė keli „pitbulistai“ - Martin Lieberman, Jack Kelly ir John Swinford, kaip veisimo pagrindą naudodami dirbančius šunis (t.y. jiems nerūpėjo išvaizda). Kartais tuos bandogus taip pat naudodavo šunų kovoms. Šiomis dienomis kai kurie bandogų veisėjai naudoja tą pačią atrankos sistemą. Kaip ir daugumos kitų Swinfordo bandogų, Toro genetinį pagrindą sudarė anglų mastifai ir kovinių linijų pitbulterjerai. 1972 m. J.Kelly žurnale „Sporting Dog Journal“ parašė straipsnį apie šiuos bandogus, o vienas jų puikavosi viršelio nuotraukoje.

OLD PETE SPARKS SAYS...

Pitbultejeras visų pirma yra šuo ir, antra, jis - kovinis šuo. Laikyk jį riebų, sveiką ir duok jam skanukų kol jis sulauks 18 – 24 mėn. amžiaus. Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl kai kurie žmonės „pamiršta“ šunį kol tas suauga, o tada tikisi, kad tas taps pasaulinio lygio sportininku.

Ei Pete! Ką galite pasakyti asmeniui, kuris nori nusipirkti kovinį pitbulterjerą (gal net ypatingą „ace“ palikuonį)? Man nerūpi jo kaina, aš tiesiog nežinau koks tas pitbulterjerų pasaulis JAV.

Tai nėra lengva. Pirmiausia, aš nerekomenduočiau bėgti ir pirkti palikuonių tokio šuns, kuris laimėjo keletą kovų, tačiau neparodė meistriškumo darbuodamasis savo „daikčiuku“. Vienas iš sudėtingiausių dalykų pradedantiesiems yra išsiaiškinti, kad rungtynių laimėjimas neturi nieko bendro su gerų šunų gaminimu!

Aš tikrai nepradėsiu aiškinti, kad kaina nesvarbu. Galbūt perskaitėt krūvą žurnalų su ataskaitomis, tačiau, po velnių, aš mačiau teisėtus čempionus. Aš neveisiu „kojotų“. Kodėl? Todėl, kad jie užsiima pjautynėmis. Pavyzdžiui, atsimenu „čempioną“ (gana garsios vados šunį), parduotą žmogui kitoje šalies dalyje. Tie berniukai norėjo jį kergti. Jis turėjo gabumų ir gerą snukį, kai jį testavo su 4,5 kg sunkesniu šunimi. Jis gali įsikabinti 15kai minučių. Jis buvo „kovinis“ todėl, kad ėjo lengviausiu keliu ir nugalėjo kitus, prastesnius šunis, taip surinkdamas titulą. Tačiau toks šuo kergimui? Tik ne mano kieme! Grubus pjudymas vis tiek tėra pjudymas, tik kiek sunkesnis už geimo testą.

Niekada to nepamirškite. Rungtynių nugalėtoją ataskaitoje stengiasi aprašyti taip gerai, kaip tik įmanoma. Tada jo šuniukus galima parduoti brangiau.

Jūs galite atlikti „namų darbus“, kas reiškia mokslinius sąžiningų veisėjų tyrimus. Aš garantuoju, kad sukčiai tik ir laukia tokio vaikino kaip Jūs skambučio. Jeigu norite įsigyti geriausią kovinio šuns variantą, turite pirkti suaugusį išbandytą šunį, o tada naudoti jį veisimo programoje.

Ar galima jį palikti namuose 10-čiai valandų be priežiūros? Koks Jūsų nuomone geriausias būdas jį laikyti, ar tiesiog galėčiau jį paleisti bėgioti laisvai.

Galima palikti šunį vieną 10-čiai valandų, tačiau tik tada, jei jis gerai izoliuotas. Niekada nepaleiskite pitbulio be tinkamos priežiūros. Nebent jums tikrai patinka problemos. Dauguma bėdų tarp žmonių ir šunų atsitinka tada, kai šunys bėgioja neprižiūrimi. Visi šunys yra plėšrūnai ir gali patekti į bėdą, jei bus palikti likimo valiai.

Kitas klausimas gali iššaukti įdomią diskusiją. Kai ieškote gero patino veisimui, ar šuo, kuris kovojo, pralaimėjo, tačiau vis tiek ėjo į skrečą, bus patrauklesnis negu nugalėtojas.  Akivaizdu, kad varžybas laimėjęs šuo turėjo daugiau gebėjimų, tačiau jei pralošęs šuo neturėjo galimybės laimėti, bet vis tiek atsisakė liautis, tai gali rodyti, kad jo geimas geresnis negu priešininko ir jis geresnis kandidatas veisimui. Nesupraskite manęs neteisingai, aš nesu už pralaimėjusiųjų pasiteisinimus ir tai nereiškia, kad laimėjusysis turi prastesnį geimą, tačiau man tiesiog įdomu, ką žmonės galvoja šia tema.

Aš visada sakiau, kad mieliau veisiu gerą 3 valandas tempiantį nevykėlį, negu vieną iš tų neaiškių 30-ties minučių čempionų. Kodėl? Kadangi dauguma jų turi nesudėtingus ėjimus ir viską meta, kai pirmą kartą susiduria su tikru buldogu. Pjudymas yra pjudymas - ir nesvarbu, kaip sunkiai šuo kanda ar koks protingas ir talentingas jis yra. Jeigu jis neturi geimo – jis nebus naudojamas mano veisimo programoje.

Būtent geimas mūsų buldogus atskiria nuo visų kitų veislių. Turime veislių, kurių atstovai stipriau kanda, yra judresni ar greitesni, turi didesnius dantis, storesnį kailį ir t.t. Tačiau dėl nė vienos šių priežasčių jie nebus geresni už buldogą – tai buldogas turi geimą, ne jie. Kiti šunys gali kąsti labai stipriai ar sužaloti apgaulingais judesiais ir nagų greičiu, bet jis vis tiek eis. Kiti šunys gali jį aplenkti – tačiau jis vysis, kol juos sugaus. Taigi kas bus, jei mes visus veisim dėl stipraus sukandimo ir prarasim geimą? Kuo tada mūsų šunys bus geresni už rotveilerius ar Rodezijos ridžbekus?

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį: