Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

Kreatinas – natūralus laukinių gyvūnų mitybos elementas. Šis junginys didina ATP gamybą, kas raumenims leidžia ilgiau dirbti. Užtikrintas kreatino tiekimas į raumenų susitraukimo (kontraktilines) vietas labai svarbu treniruojantis. Įrodyta, kad maistiniai kreatino papildai turi teigiamą poveikį trumpalaikiams maksimalaus krūvio pratimams ir ilgalaikėms nepertraukiamoms treniruotėms su ribotomis medžiagų apykaitos pastangomis, todėl kreatinas gali būti naudingas darbiniams ir sportiniams šunims. Be sportinių rezultatų pagerinimo, kreatinas padeda sergant nervų bei raumenų ligomis, staziniu širdies nepakankamumu, bipoliniu sutrikimu ar depresija.

Kreatinas daugiausia kaupiamas raumenų ir nervų audiniuose. 95 proc. organizmo kreatino saugoma skeleto raumenyse, likusi dalis – galvos smegenyse, širdyje ir sėklidėse. Organizme kreatinas skyla ir tampa kreatininu, kuris pašalinamas su šlapimu (daugiausia čia dirba inkstai).

Šunų organizmas kreatino gauna dviem būdais. Pirmas – suėdus baltymų organizmas kreatiną gaminasi iš aminorūgščių arginino ir glicino. Kitas būdas – kreatinas gaunamas su baltymingu maistu. Mėsa šeriami šunys jo gauna nuolat.

Jau 1832 metais prancūzų mokslininkai pastebėjo, kad laukinių lapių raumenų audiniuose kreatino apie 10 kartų daugiau negu laikomų narvuose. Nusprendus, jog lapės ėsdavo gan panašų maistą, priimta išvada, kad fizinis aktyvumas organizme kaupia kreatiną. Laukiniai gyvūnai, kurie yra priversti nuolat judėti kad išliktų, savo organizmuose turi daugiau kreatino.

Remiantis tyrimais, atrodo, visi šunys gali vienu užėjimu gali suryti kelis kilogramus šviežios mėsos. Kadangi raumenys – pagrindinė kreatino saugykla, galima teigti, kad nudobę auką ar radę maitos vilkai gausiai papildo kreatino atsargas. Įdomu tai, kad pirmas didelis tyrimas apie kreatino įtaką šunims atliktas 1920 m. JAV. Tada mokslininkai nustatė, jog racioną papildant kreatinu, pastebimas staigus baltymų/azoto išsaugojimas.

Vienas svarbiausių skirtumų tarp laukinių ir naminių gyvūnų mėsos – kreatino kiekis. Akivaizdu, kad mėsa – ne tik baltymų transporto priemonė. Skirtingai negu mėsoje (ar tuo labiau laukinių gyvūnų mėsoje), komerciniuose pašaruose kreatino yra labai mažai. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl pastaruoju metu daugėja pranešimų, kad raciono papildymas mėsa (ar komercinės dietos pakeitimas į „natūralią“) gali būti naudinga šunų sveikatai.

Mokslas dar tik pradeda suprasti, kodėl mėsa šunims tokia svarbi. Viena iš moderniuose produktuose prarastų medžiagų, tačiau vis dar esanti mėsoje, yra kreatinas. Gauti kreatino šunims nėra nauja – kaip tik atvirkščiai, naujovė jiems kreatino negauti.  Atsiradus šiuolaikiniams pašarams, kreatino vartojimas praktiškai sustojo.

Tyrimų su žmonėmis duomenimis, didinant raumenų kreatino koncentraciją raciono papildymas ilgalaikėmis mažomis kreatino dozėmis buvo toks veiksmingas kaip ir trumpalaikiai papildai didesnėmis dozėmis. Po tyrimų su šunimis jau žinoma, kad kreatinas vienodai gerai absorbuojamas į plazmą tiek iš šviežios mėsos, tiek iš sintetinių papildų, tačiau kol kas nežinoma, kuris šėrimo režimas tinkamiausias siekiant padidinti kreatino koncentraciją raumenyse.

Tyrimų duomenimis, duodant kreatino papildų šunims, raumenų kreatino koncentracijos padidėjimas maksimaliai išauga per 14 d. ir, kad šis poveikis būtų pasiektas, kreatino užtenka gauti 0,38 mmol Kr/kg kūno svorio – tai atitinka eksperimentų su žmonėmis rezultatus. Tiriant šunis pastebėtas ir nedidelis teigiamas poveikis duodant daugiau kaip 0,38 mmol/kg ilgiau kaip 14 d., nors žmonių tyrimų metu toks davimas turėdavo ryškesnį poveikį ir greičiau negu per 14 d. nuo režimo pradžios.

Populiariausios „papildinės“ kreatino vartojimo formos – kreatino monohidratas ar mikronizuotas kreatinas (pastarasis grynesnis, lengviau absorbuojamas, nesukelia vidurių pūtimo). Dirbantiems vipetams kreatinas duodamas taip:  5 dienas 2g/d. po 1 g; 5 dienas 1 g/d.; 5 dienas 0,6 g/d.; 9 savaites 0,4 g; tuščios 3 sav.

Prieštaraujantys kreatino davimui teigia, kad dalis šunų nesuvokia savo ribų. Tokie šunys „eis iki galo“ net tada, kai bus išsekę. Kreatino davimas neleidžia jiems suprasti, kada metas sustoti. Taip atsiranda rizikinga pertreniravimo tikimybė.

Pranešama apie šalutinius kreatino poveikius, nors dalis jų moksliškai neįrodyti. Populiariausi -  raumenų spazmai, skrandžio veiklos sutrikimas, dehidratacija, laikinas vėmimas ar viduriavimas. Dėl kreatino raumenys vandenį „grobia“ iš kitų kūno dalių, tad šio papildo gaunantis šuo visada turi turėti ką gerti. Daugiausia diskusijų kyla dėl kreatino įtakos kepenų, širdies ir inkstų veiklai – nors tyrimai neigiamą poveikį kol kas paneigia. Tyrimų duomenimis, saugus kreatino kiekis žmogui - 5 – 20 g per dieną.

Feeding the Canine Athlete for Optimal Performance ,Robert L. Gillette; Sports Medicine Veterinary Services. Šis straipsnis 1999 09 22 buvo pristatyta 8-tame metiniame ACSMA simpoziume Kanzase

Jei gyvūną auginate tik kaip kompanioną,  jo kūnas patirs minimalų stresą. Kai atsiranda sportiniai poreikiai, gyvūno organizmas turi ištverti augantį fizinį krūvį. Tam tikro lygio energijos reikia palaikyti homeostazei, o papildoma energija naudojama fizinės veiklos metu. Projektuojant tam tinkančią mitybos programą reikia apibrėžti veiklos sritį ir šuns atliekamos veiklos lygį. Nustačius veiklos reikalavimus, formuojamos raciono sudedamosios dalys. Spręsti papildomam energijos poreikiui įvairioje veikloje gali būti naudojami papildai. Profesionalu ir kompetentingas požiūris į mitybą gali pagerinti našumą ir sumažinti problemas, galinčias lemti prastus rezultatus.

Veiklos rūšis ir lygis

Organizmui reikia energijos palaikyti homeostazei ir papildomos energijos fizinės veiklos metu. Pagrindinis energijos poreikis (pagrindinė medžiagų apykaita PMA) apibrėžiamas kaip energijos kiekis, naudojamas saikingai aktyviems suaugusiems šunims natūralios temperatūros aplinkoje (60 kcal/kg 23 kg sveriančiam šuniui). Kai kūnas atlieka didesnį darbą, atsiranda didesnis nei įprasta kasdienės energijos poreikis. Fizinę veiklą galima suskirstyti į dvi kategorijas: jėgos/galios ir ištvermės. Jėgos veikla trunka mažiau kaip 2 minutes, atliekama maksimaliu ar supermaksimaliu intensyvumu. Kai kuri veikla būna tarpinė, kada 2 – 4 minutes atliekama įvairaus intensyvumo pratimai. Ištvermės veikla paprastai trunka ilgiau kaip 4 min. ir atliekama <90 proc. maksimalios aerobinės veiklos (VO2 max)intensyvumu. Manoma, kad medžioklinis šuo per vieną valandą sunaudoja 1,1xPMA, visą medžioklės dieną 1,4-1,5xPMA, kinkinių šuo visą dieną tempdamas roges 2-4xPMA.

Kūnas naudoja tris sistemas, organizmui suteikiančias energijos. Veiklos tipas nustato, kurios iš sistemų bus naudojamos. Tiesioginis energijos šaltinis yra fermento sistema. Jis suteikia energijos pirmoms 5 – 20 s. Ši sistema naudoja ląstelės ATP, kreatino fosfatą CP ir ADP miokinazės reakciją energiją teikti padidėjus organizmo veiklai. Glikolitinė energija energijos suteikia nuo 5 – 20 s iki 2 min. Energija gaunama iš anaerobinio gliukozės skilimo. Tai sudėtingesnė energijos gamybos forma, kurioje dalyvauja keli fermentai ir yra daugiau žingsnių. Trečiasis energijos šaltinis – oksidacinis metabolizmas. Jis prasideda praėjus maždaug 2 min. nuo pratimų pradžios. Tai pati sudėtingiausia energetikos sistema. Ji gali naudoti įvairius substratus ir yra efektyviausia energijos sistema. Jėgos/galios veikla labai priklauso nuo vieno fermento ir glikolitinės energijos sistemų, ištvermės veikla remiasi oksidacinėmis energijos sistemomis.
Mitybos komponentai

Organizmas naudoja tris energijos šaltinius – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Virškinami angliavandeniai yra cukrus ir krakmolas. Celiuliozė, pektinas virškinami minimaliai. Paprastieji cukrūs, vadinami monosacharidais, yra gliukozė, fruktozė ir galaktozė. Šie angliavandeniai yra paprasčiausios formos ir jų nereikia skaidyti, kad būtų pasisavinti žarnyne. Disacharidai yra sacharozė, maltozė ir laktozė – junginiai, sudaryti iš dviejų paprastų angliavandenių. Krakmolai yra sudėtingi angliavandeniai polisacharidai, kurių ilgas grandines sudaro paprasti angliavandeniai. Disacharidų ir polisacharidų, kad jie būtų absorbuoti žarnyne, skaidymui reikalingi fermentai. Angliavandeniai energijos turi 3,5 kcal/g.

Baltymai - tiek energijos, tiek aminorūgščių šaltinis. Aukštos kokybės gyvulinės kilmės baltymų virškinamumas, aminorūgščių balansas ir skoninės savybės labai aukšti. Fizinė veikla baltymų poreikį padidina. Kartais dėl pratimų įvyksta audinių sutrikdymai ar pažeidimai, tad jiems reikia rekonstrukcijos ir remonto, dėl ko taip pat gali padidėti baltymų poreikis. Šis poreikis patenkinamas su maistu gavus daugiau baltymų. Jų energijos išeiga – 3,5 kcal/g.

Riebalai naudojami energijai ir kaip vandens šaltinis medžiagų apykaitoje. Jie gerai virškinami, labai skanūs, turi daug energijos – 8,5 kcal/g. Taip pat jie svarbūs riebaluose tirpių vitaminų D, E ir K absorbcijai. Riebalai – metabolinio vandens šaltinis. Iš 100 g riebalų pagaminama 107 g vandens, iš tokio pat kiekio baltymų -  40 g vandens, angliavandenių – 55 g. Tinkamas riebalų rūgščių santykis gali padėti sumažinti uždegimo mediatorių šuns odoje, plazmoje ir neutrofiluose kiekį. Omega 6:omega 3 optimalus santykis 5:01 – 10:01.

Vitaminai ir mineralai taip pat labai svarbūs sportuojantiems šunims. Kai kurie svarbūs vitaminai yra A, D, E, K ir B-kompleksas (ypač tiaminas, niacinas ir ciankobolaminas – B1, B3 ir B12). Vitaminas A svarbus raiščių ir sausgyslių sveikatai. Vitaminas D padeda palaikyti kalcio ir fosforo pusiausvyrą. Vitaminas E - antioksidantas. Jis išlaiko ląstelių membranų stabilumą, kas labai svarbus šunims, kurių darbas susijęs su uosle (tai narkotikų ieškotojai, paieškos ir gelbėjimo šunys). Vitaminas K palaiko tinkamą kraujo kondiciją. Tiaminas padeda sumažinti su konkurencija ir veikla susijusį stresą. Niacinas padeda angliavandenių apykaitoje, jis būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Ciankobalaminas svarbus baltymų sintezei ir raudonųjų kraujo kūnelių, hemoglobino gamybai. Daugumą vitaminų poreikių patenkina kokybiškas racionas, bet tam tikrose situacijose papildų gali būti naudinga duoti papildomai.

Mitybos programos dizainas

Sprinteriai naudoja vieno fermento ir glikolitinę energijos sistemas. Jų veiklos trukmė netrunka pakankamai ilgai, kad energijos jie gautų iš oksidacinės sistemos. Jų bazinė mityba turėtų būti sudaryta iš daug angliavandenių ir baltymų. Angliavandenių šaltinių  gali būti papildomai pridedama prie tradicinio baltymingos pašaro. Jei darbe būna daug pasikartojančių įsibėgimų ar kitų veiklų, tam tikru momentu organizmas gali pradėti naudoti oksidacinės sistemos energiją. Tokiais atvejais geresnis racionas, kuriame angliavandeniai, baltymai ir riebalai subalansuoti. Riebalų kiekio padidinimas teiks energijos tolesniu veiklos laiku.

Ištvermės sportininkai labiau priklausomi nuo oksidacinės energijos sistemos. Šiems sportininkams naudingesnis daugiau riebalų turintis racionas. Kai kūnas degina riebalus kaip energijos šaltinį, tai lėtina raumenų glikogeno išeikvojimą ir  tuo pačiu žalingą nuovargio poveikį. Taip pat buvo įrodyta, kad deginant riebalus medžiagų apykaita būna „šaltesnė“ (lyginant su baltymų naudojimu). Sumažinus kūno temperatūrą padidėja darbinė šuns ištvermė. Tai ypač pasakytina apie darbą šiltoje aplinkoje.

Svarbi pastaba – reikia 4 – 6 savaičių, kad organizmas pasinaudotų visais raciono pakeitimais. Tai ypač aktualu duodant daugiau riebalų. Pvz., medžiokliniams šunims riebalų reikia duoti iki medžioklės sezono pradžios likus 4 – 6 sav., be to, kondicionavimo ir mokymo programa turi prasidėti tuo pačiu metu.

Papildai su vitaminais ir mineralais gali padidinti našumą. Papildų davimo laikas - labai svarbus, veiklai įtaką darantis veiksnys. Siekiant padidinti efektyvumą, paprasti angliavandeniai, tinkami baltymai, kombinuojami su taikytinais vitaminais ir mineralais, gali būti skiriami kelis kartus.

Santrauka

Veterinarijos gydytojas turėtų aptarti šeimininko lūkesčius ir tiksliai numatyti, kokie reikalavimai keliami šuniui. Kai veikla nustatoma, sudaroma tinkama mitybos programa.