Mitai

„Pitbulių žandikauliai susirakina“

Pitbulių žandikauliai iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų veislių šunų žandikaulių. Jų žandikauliai negali labiau susirakinti nei, pavyzdžiui, pudelio žandikauliai. Kita vertus, pitbulių žandikauliai tikrai stiprūs. Kadangi jie yra platūs ir stiprūs, pitbuliai net kybodami ore gali laikytis įsikandę į kokį daiktą. Ši savybė yra paveldėta iš protėvių – buldogų. Tuo metu stiprūs žandikauliai buvo būtini, kad šuo, įsikibęs buliui į nosį, išsilaikytų tol, kol bulius iš nuovargio nugrius ant žemės.

Džordžijos Universiteto (JAV) daktaras I. Lehr Brisbin teigia: „Atlikus keletą išsamių pitbulių kaukolės, žandikaulių ir dantų tyrimų, nebuvo rasta jokių išskirtinių savybių lyginant su kitomis veislėmis. Taip pat pitbulių žandikauliuose nėra tokio dalyko, kaip surakinantis mechanizmas.“

„Įsikibę priekiniais dantimis, tuo pačiu metu galiniais dantimis gali kramtyti“

Dar vienas fiziškai neįmanomas dalykas – pitbulių žandikauliai iš esmės savo sandara niekuo nesiskiria nuo kitų veislių šunų žandikaulių.

„Pitbulių žandikaulių suspaudimas yra didžiausias iš visų šunų veislių“

Tai gryniausios spėlionės, nes nėra nė vieno patikimo būdo išmatuoti žandikaulių suspaudimą, slėgį (kilogramais į kvadratinį metrą). Atliekant tyrimus, rezultatai priklauso nuo to, kas skatina šunį kąsti, kaip noriai šuo kanda, bei nuo pačio šuns. Rezultatai gaunami labai įvairūs. Be to, nėra atlikta nė vieno tyrimo, kuriuo metu būtų bandyta palyginti skirtingų veislių šunų sukandimo jėgą.

„Visi pitbuliai yra žiaurūs, pikti“ arba „Pitbuliai gimsta pikti“

Jokia šunų veislė iš prigimties nėra bloga, lygiai taip pat kaip ir jokia žmonių rasė nėra tokia. Didžiąją dalį įtakos daro individualybė, genai, auklėjimas ir treniravimas. Kadangi buvo veisiami tik išskirtinai meilūs, neagresyvūs žmonėms pitbuliai, agresyvumas gali pasireikšti tik dėl tokių priežasčių kaip blogas veisimas, treniravimas arba neatsakingas auklėjimas. Yra tūkstančiai pitbulių, kurie nė karto per savo gyvenimą neįkando žmogui, visą gyvenimą buvo mylintys, ištikimi, „saugūs“.

„Jei šuo yra agresyvus kitiems gyvūnams, reiškia jis bus agresyvus ir žmonėms“

Agresija žmonėms ir kitiems gyvūnams yra iš prigimties skirtingų tipų agresijos. Agresija kitiems gyvūnams yra būdinga daugeliui terjerų tipo šunims. Kadangi šunų kovose žmonės visada būdavo šalia įsijautusių, „užsivedusių“ šunų, žmonėms agresyvus, nepatikimas šuo buvo nepageidaujamas. Tokių paprasčiausiai nebekergdavo arba net sunaikindavo. Taigi iš prigimties jie negali būti agresyvūs, nes tokie šunys kovose buvo nepageidaujami.

„Pitbuliai užpuola žymiai daugiau žmonių, nei kitų veislių šunys“

Įkandimų, apkandžiojimų statistika rodo visai kita. Populiarių veislių šunys, kurie laikomi „gerais“, pirmauja šiuose sąrašuose. Neteisingas įspūdis gali susidaryti dėl žiniasklaidos informacijos pateikimo – dažniausiai pranešama tik apie pitbulių užpultus žmones. Įvairių veislių šunys bei jų mišrūnai nuolatos apkandžioja žmones, bet tik pitbulių atvejai paverčiami sensacijomis. Žinia apie auksinio retriverio apkandžiotą vaiką nesusilauks didelio pasisekimo, susidomėjimo, nes niekas nenori tikėti, kad meilūs kudliai ar populiarūs šunys gali apkandžioti žmones. Žymiai lengviau sukelti, išpūsti sensaciją, kai žmogų apkandžioja blogos reputacijos veislės šuo. Pitbuliai ir taip vaizduojami kaip demonai, taigi reporteriui belieka prieš kamerą nutaisyti siaubo kupiną veidą ir pasakyti: „Tai padarė pitbulis“.

„Tik nusikaltėliai laiko pitbulius“ ir „Ši veislė tinka tik šunų kovoms“

Didižioji dalis pasaulyje laikomų pitbulių priklauso paprastiems, eiliniams žmonėms. Be to, nemažai pasaulyje žinomų žmonių augina šios veislės šunis. Štai gana didelis sąrašas: Vin Diesel, Jesse James, Leonardo DiCaprio, James Frey, Alicia Silverstone, Steve Irwin, Ray Romano, Don Cherry, Fred Astaire, JAV prezidentas Roosevelt, Jack Dempsy, Thomas Edison, Madonna, Michael J. Fox, Brad Pitt, Bernadette Peters, Sinbad, Linda Blair, Humphrey Bogart, Usher, Mel Brooks, Ann Bancroft, John Stuart, Jan Michael Vincent, Pink, Kelli Williams, Ken Howard, Malcolm Jamal Warner, Stephan Jenkins, Rosie Perez, Ananda Lewis, Amy Jo Johnson, Mary Tyler Moore, Steve ir Terrie Erwin (the Crocodile Hunter), Jack Johnson, Bill Berloni, Anthony Robbins, Molly Price, JAV prezidentas Woodrow Wilson, Frankie Muniz, AJ Mclean, Barbara Eden, Helen Keller. Pitbuliai laikomi kaip kompanjonai, naudojami kaip tarnybiniai šunys paieškos ir gelbėjimo tarnybose, terapijoje, policijoje, taip pat dalyvauja visų tipų šunų varžybose. Dėl šios veislės universalumo, pitbulis tinka įvairiai veiklai. Be to, net ir šunų kovų eros metu šios veislės šunys buvo naudojami ir kitai veiklai atlikti.

„Raudonos arba mėlynos spalvos nosis turintys šunys yra reti ir dėl to jų vertė yra didesnė“

Tai yra visiškai netiesa. Kadangi nuo pat pradžių pitbuliai buvo veisiami atsižvelgiant į jų darbines savybes, o ne išvaizdą, spalva mažiausiai rūpėjo veisėjams. Būtent dėl šios priežasties pitbuliai gali būti bet kokios spalvos (išskyrus marmurinę). Kita vertus, raudonos ar mėlynos spalvos šunys yra retesni, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jie kokiomis nors savybėmis skiriasi nuo kitų, tai lemia genetinio paveldimumo mechanizmas. Žinoma yra veisėjų, kurie neatsižvelgdami į būsimų šuniukų fizinę ir psichinę sveikatą veisia taip vadinamos retos nosies spalvos šunis. Bet yra ir sąžiningų vesėjų, užsiimančių tokio tipo šunų veisimu. Jokiu būdu negalima tikėti, kad tokie šunys yra išskirtiniai, neskaitant jų retesnės spalvos nosies.

„Jei pitbulis nebuvo mokytas kautis, jis gerai sutars su kitais šunimis“

Pitbuliai gali taikiai sugyventi su kitais šunimis ir gyvūnais. Visgi, būtina atsiminti, kad jie buvo veisti nugalėti didelius gyvūnus ir šunis. Ankstyva ir nuolatinė socializacija padės šuniui geriau sutarti su kitais gyvūnais, bet būtina atsiminti, kad genetika daro didelę įtaką charakteriui.

Normalu, jei neprižiūrimas pitbulis susipjaus su kitu šuniu. Net jei jis nepradeda kautynių, yra didelė tikimybė, kad prasidėjus nesutarimui, jis gali rimtai sužeisti ar net nužudyti kitą šunį.

Pitbuliai yra gana vėlyvo brendimo šunys, todėl būdamas 7 mėnesių draugiškas šuniukas, sukakus 2 metams gali pradėti rodyti nepasitenkinimą kitais šalia esančiais šunimis. Pitbulio kastravimas ar sterilizavimas gali padėti išvengti šio genetinio bruožo.

"Pitbulių smegenys ištinsta / nenustoja augti"

Šio mito pirmosios aukos buvo dobermanai, bet su laiku palietė daug agresyviomis laikomų veislių. Teiginys, kad ištinusios ar nenustojančios augti smegenys išveda šunį iš proto, yra visiškai nepagrįstas ir net juokingas. Jų smegenys auga tokiu pačiu tempu, kaip ir kitų šunų, o ištinti gali nebent šuniui patyrus rimtą traumą.

"Pitbuliai nejaučia skausmo"

Ilgametės selekcijos pagalba veisėjai stengėsi išveisti skausmui pakantesnius pitbulius, kurie kovos ringe nekreiptų dėmesio į jį. Tačiau jų neurologinė sistema niekuo nesiskiria nuo kitų šunų, tad pitbuliai gali jausti ir tikrai jaučia skausmą.

"Pitbuliai puola neparodę jokių perspėjimo signalų"

Neišprovokuotu užpuolimą paprastai pavadina savininkai, kurie nesuprata šuns elgesio arba nesugeba atpažinti siunčiamų signalų. Šuns siunčiamas signalas gali būti įtemptas žvilgsnis, įsitempęs kūnas, ausų, uodegos, galvos pozicija, urzgimas ir kt. Pitbuliai rodo šiuos signalus taip pat dažnai, kaip ir likę šunys.

"Visi pitbuliai anksčiau ar vėliau užpuola savo šeimininkus"

Šunys, taigi ir pitbuliai, niekada neatlieka veiksmų tiesiog šiaip sau. Elgesį visada nulemia kokios nors priežastys, pvz., agresiją gali iššaukti netinkamas šuns valdymas, socializacijos ar auklėjimo trūkumas, neteisingas šuns siunčiamų signalų ir elgesio interpretavimas, retais atvejais - liga. Kai šeimininkas teigia, kad jo šuo pradėjo staiga elgtis agresyviai, paprastai tai reiškia, kad buvo nepastebėti perspėjimo signalai. Šuo visada rodys tam tikrus signalus, jei juos žmogus pakartotinai ignoruos ar neteisingai interpretuos, šuo galiausiai pasinaudos dantimis. Signalai gali būti išreikšti labai nežymiai (žvilgsnis, įtempta tyla, kilstelėtas lūpos kamputis), todėl kiekvieno šuns savininkas turi išmokti skaityti šunų kūno kalbą ir juos atpažinti.

"Jei pitbulis bent kartą įkąs žmogui ir pajaus kraujo skonį, jis taps agresyvus ir nesustabdomas"

Kraujo skonis neturi nieko bendro su šuns elgesiu. Įsivaizduokite, kad žmogus, nieko nenutuokiantis apie šunis, nesugeba tinkamai perprasti subtilių šuns siunčiamų perspėjimo signalų. Vieną dieną šuo neapsikentęs įkanda, natūralu, kad išsigandęs žmogus atsitraukia. Kitą kartą, kai šuo jausis nesaugiai, jis vėl bandys įkąsti - visgi pirmą kartą tai padėjo “atsikratyti” žmogaus. Tad vėlesni įkandimai neturi nieko bendro su kraujo skoniu - tai tiesiog išmoktas veiksmingas būdas atsikratyti žmogaus.