Patarimai

Čia rasite trumpus paprastus patarimus, kurie gali jums padėti iškilus tam tikriems klausimams ar problemoms.

Priežastys, kodėl neturėtumėte įsigyti pitbulio

  • Neturite pakankamai laiko, kad tinkamai socializuotumėte jauną šunį
  • Ieškote įspūdingai atrodančio šuns, kad susitiprintumėte savo ego
  • Vien žiūrėdami į labai aktyvų šunį jūs pavargstate
  • Norite, kad jūsų Pūkius būtų visų kiemo šunų geriausias draugas
  • Jūs nenorite šuns, kuris su kitais žmonėmis sutaria geriau, nei jūs pats
  • Net nesvarstote apie 2 metrų aukščio tvoros, voljero su stogu statymą
  • Paklusnumas, dresūra? Kas tai?
  • Norite šuns, kuris gyventų lauke
  • Ieškote apsauginio ar puolančio šuns

Ką turėtų žinoti kiekvienas pitbulio savininkas

Tinkamose rankose pitbuliai yra nuostabūs šunys. Jei šeimininkas prieš įsigydamas šunį noriai ištyrinėja veislę, gerai atlieka „namų darbus“, skiria pakankamai laiko šuns priežiūrai ir treniruotėms, dresūrai, jis turės nuostabų šunį. Kita vertus, blogose rankose pitbuliai gali kelti daug rūpesčių. Dėl tos priežasties atsakingas šeimininkas turi daug ko išmokti. Žmogus turi gerai suvokti tai, kas jo laukia, dar prieš įsigydamas šuniuką ir vėliau, per visą šuns gyvenimą, mokytis.

“Manau, kad noriu pitbulio. Ką aš turėčiau žinoti?"

Iš karto nusiteikite žinių kaupimui dar prieš įsigydami tokį šunį. Tai vienintelis būdas išvengti siurprizų ir problemų ateityje. Nemažai žmonių nežinojo, ką parsinešė į namus ir vėliau dėl to gailėjosi. Sukauptas žinių bagažas jums leis suvokti veislės prigimtį, būsite pasirengę gyvenimui su tokiu šunimi. Be to, žinosite kaip išsirinkti gerą veisėją bei kokio šuns ieškoti.

Su savo pitbuliu turėsite praleisti labai daug laiko. Jei šie šunys negauna pakankamai dėmesio bei fizinės ir protinės veiklos, tampa tikrais naikintojais. Pitbuliai labai mėgsta kramtyti! Kai kurie mėgsta kasti. Bet kokiu atveju, jei šuo nuobodžiaus, jis tikrai ras būdą, kaip prasiblaškyti. Be to, negavęs pakankamai fizinės apkrovos, šuo bus sukaupęs energijos perteklių, kurį anksčiau ar vėliau kokiu nors būdu išlies – gal tai bus lakstymas po namus, gal tai bus nevaldomas žaidimas ar šokinėjimas ant žmonių ar net kandžiojimasis.

Ankstyva socializacija ir dresūra yra privalomos šiai veislei. Pitbuliai yra stiprūs, tvirtą valią turintys šunys, kurie turi išmokti deramo elgesio su žmonėmis ir kitais gyvūnais. Laukti problemų tikrai nėra geras sprendimas – prevencija visada geriau, nei iškilusių klaidų taisymas.

Nepirkite pitbulio, jei nesate pasirengę gyventi su šunimi, turinčiu įgimtą agresiją gyvūnams. Paprastai pitbuliai yra agresyvūs kitiems šunims ir smulkiems gyvūnams. Ankstyva socializacija ir dresūra padės suvaldyti šunį, bet agresijos tikrai nepanaikinsite, nes genuose tai įsitvirtinę. Jei jūs norite šuns, kuris ramiai žaistų su kitais augintiniais, lakstytų parke be pavadėlio – pitbulis netinka jums. Taip pat labai gerai pasvarstykite prieš parsivesdami tokį šunį, jei namuose jau turite augintinių. Blogiausiu atveju turėtumėte būti pasirengę laikyti augintinius atskirai, jei jūs tuo metu negalite stebėti jų elgesio.

Pitbuliai yra tikri pabėgimų meistrai! Jie sugeba pabėgti iš aptvarų, kuriuose kitokių veislių šunys saugiai pratupėtų visą dieną. Patartina turėti dvigubą apsaugą, pavyzdžiui, tvirta tvora aptvertame kieme; įtaisyti voljerą su stogu ar tvirtą grandinę, kabelį. Nepamirškit pasidomėti savo mieste galiojančiais gyvūnų laikymo įstatymais – jums greičiausiai reikės ne tik gero ir tvirto antkaklio, pavadžio, bet ir anstnukio.

"Aš vis tiek noriu pitbulio. Kas toliau?"

Tarkime, kad visą reikiamos informacijos paiešką jau atlikote, visa, kas tik įmanoma sužinojote, apie visas charakterio savybes sužinojote ir tikrai norite įsigyti tokį šunį. Toliau iškyla ne ką mažiau klausimų – kokios lyties šunį įsigyti, jauną ar jau suaugusį, kur jį įsigyti ? Skaitykite toliau.

Ar lytis svarbi ? Ir taip , ir ne. Jei pitbulis bus vienintelis šuo namuose, lyties pasirinkimas tėra jūsų asmeninio pasirinkimo reikalas. Šios veislės šunų charakteris nelabai skiriasi vertinant pagal lytį. Nekastruoti patinai gali būti labiau linkę į teritorinę agresiją ir apskritai šiek tiek agresyvesni, bei šiek tiek labiau linkę dominuoti. Patinukas ar patelė jums labiau tiktų – derėtų patiems nuspręsti pagal asmenines simpatijas ar antipatijas. Jei namuose jau turite šunį, antrasis šuo turėtų būti priešingos lyties. Nors ir skirtingų lyčių šunys susispeša, bet tos pačios lyties šunys ne tik labiau linkę peštis, bet pešasi dažniau ir aršiau.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo ,kad geriausia įsigyti jauną šuniuką. Visgi suaugęs šuo būtų tinkamesnis pasirinkimas, jei jūs nesate turėję aktyvaus, didelio ar terjerų grupei priklausančio šuns. Taip yra dėl kelių priežasčių. Visų pirma, užauginti šuniuką yra sunkus darbas. Kol šuniukas išmoks savo rekaliukus atlikti lauke, prireiks net kelių mėnesių. Jei jūs dirbate pilną darbo dieną, neturėtumėte pirkti mažo šuniuko. Šunyčiai daug kramto, teršia, jiems riekia skirti daug dėmesio, socializuoti, dresuoti. Jei šiame etape neįdėsite pakankamai pastangų, vėliau galite suprasti, jog turite šunį, kuris jau nemažas, bet nelabai moka tinkamai elgtis. Be to, atkreipkite dėmesį į tai, jog dauguma į prieglaudas atiduodamų šunų būna 6-12 mėnesių amžiaus. Dėl veislei būdingos agresijos, ankstyva socializacija yra būtina. Pitbulis turi išmokti sutelkti visą savo dėmesį į savo šeimininką, kai šalia yra kitas gyvūnas.

Daug būsimų šeimininkų galvoja tik apie mažą šuniuką, nes jaučiasi “saugesni”, manydami, kad galės išauklėti jį pagal savo poreikius. Jų manymu, jei šuo užaugs su vaikais ir katinais, tai jis bus puikus draugas visiems ir tikrai neagresyvus. Tai vienas iš mitų, kuriuose yra dalis tiesos, bet perduodant iš lūpų į lūpas ji buvo iškreipta. Net kelis dšimtmečius elgesio specialistai nagrinėjo šią temą. Buvo prieita prie tokios išvados – elgesys priklauso ir nuo paveldėjimo (nuo genų), bet ir auklėjimas yra labai svarbus. Aplinka gali daryti poveikį genetikai, o genetika nustato, kaip konkretus individas reaguos į aplinką. Štai dėl šios priežasties du individai užauginti vienodomis sąlygomis gali elgtis labai skirtingai. Ką tai reiškia jums? Jūsų auklėjimas, dresūra ir visos pastangos tikrai turės įtakos šuniuko elgesiui, kai jis suaugs. Kita vertus, šuo elgsis taip, kaip genuose “įrašyta”. Šuo, kurio genai “geri” ir kuris buvo tinkamai auklėjamas, bei juo buvo gerai rūpinamasi, užaugs stabilus, saugus, be to, tokiam šuniui net bloga aplinka nedarys itin didelio poveikio. Tuo tarpu šuo, turintis “blogą” genetiką, net ir geriausiai auklėjamas ir prižiūrimas, išliks nevaldomas, agresyvus. Suaugęs, pilnai subrendęs pitbulis (3 metų ar vyresnis) yra protingas pasirinkimas, jei jums tai pirmas tokio tipo šuo. Tokiame amžiuje šuns temperamentas ir asmenybė yra susiformavusi, taigi jūs žinote, ko iš jo galima tikėtis. Paaugliškas triukšmavimo periodas - jau praeitis, kokį charakterį matote, toks jis ir bus. Jei namuose jau turite šunų arba nenorite šunims itin agresyvaus augintinio, jau suaugęs šuo jums tinkamiausia išeitis. Agresija kitiems gyvūnams gali nepasireikšti, kol šuo nėra pilnai subrendęs, t.y. maždaug 2 metų amžiaus. Tuo tarpu įsigydami šuniuką, jūs niekada tiksliai nežinosite, koks jo agresijos laispnis bus, kai jis užaugs. Jei renkatės suaugusį šunį, galite pasirinkti labiausiai jūsų charakterį atitinkantį augintinį. Bijote dėl tarpsusavio ryšio? Nebijokite, pitbuliai gana lengvai prisitaiko naujoje aplinkoje ir greitai tarp jų ir naujųjų šeimininkų atsiranda stiprus ryšys.

Kur įsigyti šunį? Pagal LR įstatymus, pitbulių, jų mišrūnų įvežti negalima. Taip pat į Lietuvą neturėtų būti įleidžiami amerikiečių stafordšyro terjerai be dokumentų. Taigi, įsigyti galite arba Lietuvoje mišrūną, arba Lietuvoje ar užsienyje dokumentus turintį staforšyrą. Ilgainiui, jei įstatymų bus laikomasi, Lietuvoje pitbulių nebeliks. Jei planuojate įsigyti grynaveislį amerikiečių staforšyro terjerą ar staforšyro bulterjerą, patarčiau iš karto kreiptis į Lietuvos kinologų draugiją, kurie jus nukreips pas veisėjus.

Kaip išsirinkti šuniuką

Sakykime, kad jūs esate naujokas ir ieškote paprasčiausiai mielo augintinio, šeimos nario. Bet tai tik pageidavimai. Būtų gerai su savimi pasiimti daugiau apie tai išmanantį žmogų.

Pradėkime nuo to, kokio šuniuko neturėtumėte imti. Niekada nepirkite ligoto šuniuko. Geras, atsakingas veisėjas tokio apskritai neparduotų, taigi, jei pamatote ligotą šuniuką tarp pardavimui pateiktų, galite susidaryti tam tikrą nuomonę apie veisėją. Neimkite šuniuko, kuris ant jūsų urzgia. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jis bus geresnis sargas. Šuo gali urgzti norėdamas parodyti savo viršenybę arba iš baimės – abi šios savybės nėra lengvai ištaisomos. Šunys, turintys tokių problemų, dažniausiai ir apkandžioja. Neimkite šuniuko, kuris susigūžia nuo jūsų prisilietimo ar vengia kontakto su jumis, ar tuo labiau su kitais vados broliais, seserimis. Jei visa vada elgiasi taip, šuniuko ieškokite kur nors kitur. Tikrai rasite gerą augintinį, turėkite kantrybės. Gal jūs ir sumokėsite daugiau už tinkamai išveistą, socializuotą šuniuką, bet tai bus pigiau, nei galimos vėlesnės investicijos į elgesio ar sveikatos problemų taisymą.

Jūsų išsirinktas šuniukas neturėtų bijoti lipti ant jūsų, turėtų bandyti jus palaižyti, pabučiuoti (bet ne kąsti), noriai sekioti paskui jus. Tik paėmus šuniuką, jis gali priešindamasis muistytis, bet neužilgo turėtų nusiraminti ir mėginti jus pabučiuoti ar paliesti. Mažylis, kuris kanda, aršiai priešinasi, netikėtai sustingsta arba vengia akių kontakto, tikrai nebus geras šeimos draugas. Venkite šuniukų, kurie bėga šalin nuo stipresnių garsų, bet negrįžta atgal patyrinėti. Mestelėkite kamuoliuką ar į kamuoliuką susuktą popierių. Jei šuniukas atneš jį jums, tai bus tikras malonumas jį dresiruoti. Šuniuką imkite, kai jam ne mažiau 7 savaičių – tai optimaliausias laikas. Žinoma, susitikite ir su tėvais, nes šuniukas genus paveldi iš jų, ir visų pirma genai turės įtakos vėlesniame gyvenime

Auksinės pitbulio savininko taisyklės

  • Laikyti šunį saugioje, gerai apsaugotoje erdvėje, pavyzdžiui, aptvertas kiemas ar voljeras, saugiai nuo potencialių erzintojų, valkataujančių gyvūnų ar pagrobėjų (nepamirškite, kad šunų kovos vis dar vyksta).
  • Būtinai išmokyti pitbulį paklusnumo – dresuotas pitbulis yra laimingas pitbulis (be to, su juo lengviau gyventi).
  •  Kasdien skirti pakankamai laiko ir jėgų tinkamai šuns fizinei bei protinei veiklai.
  • Tinkamai socializuoti pitbulį, dar ankstyvame amžiuje supažindinti jį su kiek įmanoma daugiau žmonių, gyvūnų, vietų.
  •  Visada kontroliuoti savo pitbulį, nesvarbu, ar jis prisegtas prie pavadėlio, ar uždaroje patalpoje.
  • Pripažnti faktą, kad pitbuliai iš prigimties agresyvūs kitiems gyvūnams.

Socializacija

Nepaisant to, kiek laiko ir pastangų skirsite socializacijai, genetikos negalite pakeisti. Net ir socializuoti, dresiruoti šunys gali būti agresyvūs gyvūnams. Jie gali valdytis, būti „mandagūs“, bet pasitaikius progai neatsisakys peštynių. Pagrindinis socializacijos tikslas yra padėti pitbuliui priprasti prie įvairių žmonių, gyvūnų tipų, nesiblaškyti pamačius kitus gyvūnus. Tai nereiškia, kad šuo yra verčiamas būti draugiškas su kitais šunimis, ar verčiamas žaisti su jais - tai tėra priemonė kontroliuoti jūsų šunį.

Ankstyvos dresūros metu reikėtų išmokyti šuniuką klausyti elementarių komandų, kai šalia yra pašalinių daiktų, gyvūnų, žmonių. Visų pirma komandų reikia išmokyti namie, be jokių pašalinių trikdžių, vėliau reikėtų palaipsniui keisti aplinką, kad joje trikdžių būtų daugiau. Palaipsniui šuniukas turėtų išmokti tinkamai elgtis įvairiose situacijose.

Kai tik šuniukas praeina pilną skiepų kursą, jį reikėtų kaip galima dažniau išvesti į lauką susipažinti su aplinka. Tinkamiausias laikas socializacijai yra maždaug 7 – 12 gyvenimo savaitė. Tuo laikotarpiu šuniukas turėtų susipažinti su kaip galima daugiau žmonių, įvairių dydžių ir formų daiktais, gyvūnais. Tai yra lengvoji dalis, nes pitbuliai myli žmones ir be galo mėgsta būti apsupti žmonių, ypač jei buvimas jiems asocijuojasi su gerais dalykais, kaip pavyzdžiui skanėstai, pilvuko kasymas ar žaisliukai. Socializacija susipažįstant su kitais šunimis yra labai svarbi, tiesiog būtina, bet gali būti gana sudėtinga dėl įgimtų šios veislės savybių. Jei nuo pat mažens šuniuko nemokysite gražiai elgtis, jūsų klausyti, kai šalia yra kiti šunys, vėliau gali tekti susidurti su jūsų augintinio agresija, kai šis pamato kitą šunį net esantį labai toli. Socializacija su kitais šunimis turėtų būti atliekama labai apgalvotai, negalima nusivesti augintinį į paprasčiausią parką ir leisti jam tiesiog dūkti su jais.

Nusiveskite šuniuką į tokią vietą, kur jis galėtų su jūsų priežiūra bendrauti su žmonėmis, gyvūnais. Aplankykite veterinaro kabinetą, nusiveskite jį „apsipirkti“ į gyvūnų parduotuvę ar šiaip į prekybos vietą. Nusiveskitę jį į parką, kur šunys vedžiojami su pavadėliais. Šunų parodos taip pat puiki vieta išmokyti jūsų augintinį bendrauti.

Jei turite galimybę, lankykite dresiravimo pamokas šunų aikštelėse. Geriausia būtų pradėti kaip galima anksčiau (paprastai maždaug 8 savaičių – 6 mėnesių amžiaus), jei yra galimybė, kursą praeikite du kartus. Nepamirškite to fakto, kad net 8 savaičių šunytis gali būti agresyvus kitiems gyvūnams. Venkite kursų, kurių metu šuniukams leidžiama žaisti be pavadėlių, ypač jei jūsų augintiniui jau daugiau nei 12 savaičių. Agresija yra iš dalies genetiška, iš dalies išmokstama, taigi stenkitės išvengti bet kokių situacijų, galinčių sukelti šuniuko agresiją. Jei jūsų augintinis išmoks, kad jis gali skriausti ir šiurkščiai žaisti su kitais šuniukais, vėliau šis bruožas gali peraugti į nekontroliuojamą šunų agesiją.

Labai svarbu, kad ankstyvame amžiuje šuniukas patirtų tik teigiamus įspūdžius iš susitikimų su žmonėmis, gyvūnais. Juk jūs nenorite, kad jis galvotų, jog susidūrimai su žmonėmis ar gyvūnais gali būti bauginantys ar net skausmingi? Kai tik išsiruošite su šuniuku pabendrauti su kuo nors, visada turėkite su savimi jo mėgstamų skanumynų. Apdovanokite už ramų, gerą elgesį, būtinai pagirkite, apdovanokite šuniuką, kai jis dėmesį atkreipia į jus. Pavadėlis neturėtų būti įtemptas, jūs turite būti ramus, atsipalaidavę. Niekada neverskite šuniuko su kuo nors bendrauti ar tyrinėti – tegul jis elgiasi savo nuožiūra, ramiai susipažįsta su aplinka. Padrąsinkite, pagirkite, bet niekada neverskite jėga to daryti.

Ramus, mandagus elgesys, kai šalia yra kitų šunų, nusipelno atlygio. Jei jūsų šuniukas per daug įsiaudrins ir pradės kelti netvarką, nukreipkite jo dėmesį ir sukontroliuokite jį (duokite komandą „sėdėk“ – jau turėtumėte mokėti šią komandą). Kai jis klusniai įvykdys komaną, apdovanokite jį galimybe vėl prisiartinti prie kito šuns. Labai svarbu šuniukui leisti bendrauti tik su neagresyviais ir gerai išauklėtais šunimis, kadangi tokiame amžiuje bloga patirtis gali iššaukti baimingą agresiją. Taip pat svarbu vengti fizinių bausmių, jei jūsų šuniukas blogai elgėsi, būdamas šalia kitų gyvūnų. Šuniukas gali jus suprasti neteisingai – vietoj to, kad bausmę sietų su blogu savo elgesiu, jis ją susies su kitu gyvūnu, dėl tos priežasties vėliau šuniukas šalia kitų gyvūnų gali būti bailus, irzlus, jautrus. Šie charakterio bruožai vėliau lengvai gali pereiti į gyvūnų agresiją. Dėl to labai svarbus sėkmingas socializavimas – tinkamai pasirinkti socializavimo būdai ir gyvūnai, su kuriais šuniukas bendrauja. Jei pamatote, jog situacija nebevaldoma, nukreipkite šuniuko dėmesį arba net atsitraukite, kol šuniukas nusiramins. Tada vėl iš naujo bandykite bendrauti ramesnėje aplinkoje.

Pagrindinė pitbulių socializacijos taisyklė yra išvengti blogo elgesio. Net šiurkštokas, nevaldomas žaidimas su kitais šunimis vėliau gali virsti agresija ar peštynėmis. Būtent todėl yra svarbu vengti blogo elgesio ir skatinti gerą, ramų elgesį.

Kaip dėl vyresnių pitbulių socializavimo? Optimalus laikas šuniuko socializacijai yra maždaug iki 12 jo gyvenimo savaitės. Visgi socializacija turėtų tęstis per visą šuns gyvenimą. Deja, jei pitbulis yra 6 mėnesių ar vyresnis, tai gali būti rizikinga, ypač jei gerai nežinote šuns charakterio, dresūros ir socializacijos patirties. Būtinas atidumas, o pavadėlis yra privalomas.

Pitbulio supažindinimas su kitu šunimi turėtų vykti neutralioje teritorijoje. Atvira vieta, kaip pavyzdžiui, parko laukas, yra tinkamiausia. Veskite šunis pasivaikščioti kartu – abu šunis turėtų vesti su pavadėliu skirtingi žmonės. Leiskite jiems priprasti prie vienas kito buvimo, išlaikydami saugų atstumą. Jūsų, kaip šeimininko, pareiga pajausti šunį. Ar jis gūžiasi, muistosi, uodega nuleista žemai, greitai ją visgina? Ar pasilenkęs, lyg kviestų žaisti? Gal jis nori žaismingai pasisveikinti. O gal pasisuka į šoną, laižo orą, žiovauja? Tai gali būti streso ir nervingumo požymiai, bet taip pat rodo norą išvengti konflikto, už tokius „ženklus“ jūsų šuo turėtų būti apdovanotas, bet neverčiamas pažindintis su kitais šunimis. Jei jūsų šuo metasi, puola link šuns aukštai iškėlęs ir visgindamas uodegą, jums gali pasirodyti, jog tai nėra agresyvus elgesys. Bet tai gali būti šuns noro ar pasiruošimo puolimui, kovai ženklai. Jei jūsų šuo elgiasi taip, neveskite jo iš karto tiesiai prie kito šuns. Geriau laikykitės tam tikro atstumo, prisiminkite ir pakartokite kelias paklusnumo komandas, šitokiu būdu palengva pratindami jį prie kito šuns buvimo netoliese. Jei jūsų šuo abejingas, neverskite jo bičiuliautis. Bet kokiu atveju pitbuliai teikia pirmenybę žmonių kompanijai. Pagrindinis pitbulio socializacijos tikslas yra išmokyti šunį gerai elgtis, kai šalia yra kitų šunų, o ne išmokyti jį pamėgti kitus šunis. Ir prisiminkite – kad ir kaip gerai jūsų pitbulis elgiasi, laikykite jį prisegtą prie pavadėlio, o parkų ir aikštelių, kur šunys paleidžiami be pavadėlio, geriau apskritai venkite.

Sunkiai suvaldomi, sunkaus charakterio šunys turėtų būti išmokyti elgtis ramiai ir pripratinti prie susitikimų su kitais gyvūnais. Tokių šunų nebandykite patys mokyti, geriau susisiekite su savo darbą gerai išmanančiu dresuotoju, kuris galėtų padėti jums ir jūsų šuniui.

Atsiminkite – kai kurie šunys niekada nesutars su kitais gyvūnais, jūs galite nebent išmokyti juos valdyti savo instinktus ir išmokyti „pakaitinio“ elgesio, kaip pavyzdžiui, sėdėti ramiai ir ignoruoti kito gyvūno buvimą šalia.

Nepageidaujamo elgesio keitimas

Pagrindinė šio metodo idėja yra blogo šuns elgesio ignoravimas (ir įsitikinimas, kad šis elgesys nebesikartos) bei gero elgesio skatinimas, tuo pat metu išmokant šunį pakeisti savo reakcijas į erzinančius stimulus. Tai gali užimti nemažai laiko, bet tai tikrai padeda. Itin agresyvūs šunys patys ne labai gerai jaučiasi. Jie kamuojami nuolatinio streso, nerimo, gali būti ir bailūs. Šunys itin didelę agresiją rodo, kai nori pasirodyti baisesni, nei yra iš tiesų – jie pasirenka tokia pozą ir triukšmauja tam, kad atrodytų didesni ir baisesni, nei yra iš tiesų. Nors šis teiginys nėra taisyklė, bet toks elgesys rodo šuns nesaugumą, nepasitikėjimą savimi. Kai šuo yra irzlus, nusiteikęs agresyviai, o šeimininkas tuo metu traukia pavadį, tampo už antkaklio, šaukia, tranko, tada augintinis dar labiau susierzina, agresija tik didėja. Jau ir taip įsiaudrinęs šuo šitaip dar labiau erzinamas. Įsivaizduokite, kaip jaustųsi įsitempęs, nervingas žmogus, jei jūs prieš jį šokinėtumėte, šūkautumėte, keltumėte didelį triukšmą? Geriausias būdas nuraminti šunį yra pačiam išlikti ramiam ir susikaupusiam. Iš dalies tai susiję su elgesio pamėgdžiojimu, kita vertus kažkas turi išlikti ramus ir būti pasiruošęs suvaldyti situaciją, tuo pat metu nedidindamas ir taip didelės įtampos. Jei žmogus yra ramus ir kontroliuoja situaciją, nedidina įtampos, tai šuo greičiausiai pats nusiramins, nes jausis saugiai, matydamas, jog viskas kontroliuojama.

Su šios veislės šunimis, kuriems reikia lyderio nurodymų, ypatingai svarbu išlikti ramiam stresinėje situacijoje – reikia elgtis taip, kad parodytumėte, jog žinote, kas vyksta ir ką reikia daryti. Šuo turi žinoti, jog nėra dėl ko nerimauti – jūs tai parodote savo ramiu elgesiu. Tada jie supranta, jog jūs neleisite, kad kas nors blogo jiems nutiktų, nes jūs viską kontroliuojate. Kai šuo yra agresyvus kitiems šunims, išlikdami ramūs kiekvieną kartą, šalia esant kitam šuniui, saviškiui jūs parodote, jog nėra reikalo jam pačiam kovoti prieš visą pasaliį, nes Mama (Tėtis) viskuo pasirūpins. Be to, apdovanodami šunį jo mėgstamais skanėstais, kai jis elgiasi ne agresyviai, pavyzdžiui žiūri į jus, yra atsipalaidavęs, ignoruoja kitą šunį, jūs parodote, kad blogai elgtis nenaudinga, o tuo tarpu geras elgesys, ignoravimas atneša naudos. Galite pradėti tokio modelio elgesį būdami dideliu atstumu nuo kitų šunų, palaipsniui tą atstumą mažindami, jei šuns elgesys jus tenkina. Nereikalaukite iš šuns daugiau, nei jis emociškai pajėgia padaryti, nes taip tik pabloginsite situaciją.

Agresijos nukreipimas kieme

Vienos vados šuniukų peštynės kieme, kai už tvoros šalia praeina kitas šuo yra gana būdingas elgesys pitbuliams, bet pasitaiko ir tarp kitų veislių šunų. Tai vadinama agresijos nukreipimu. Jei šuo susierzina ar tampa nervingas, dėl kažko, ko negali pasiekti dėl apribojimų, jis gali pulti ant kito šalia esančio šuns.

Tokį elgesį gali sukelti dvi priežastys:

  1. Susierzinimas dėl to, kad negali pasiekti trokštamo objekto;
  2. Šalia itin įsiaudrinusio šuns praėjęs kitas šuo dar labiau stimuliuoja ir didina stresą.

Dėl šių priežasčių nepatartina pitbulius palikti kieme, jei šalia yra kitų gyvūnų. Du šunys gali puikiai sutarti, bet išoriniai dirgikliai gali padidinti įtampą tarp jų ir sukelti peštynes.

Kito šuns siunčiamų signalų ignoravimas

Jūsų siekis auklėjant pitbulį yra kito šuns šiurkštaus elgesio, agresyvių signalų ignoravimas, ramybės ir susikaupimo išlaikymas.

Dauguma šunų vengia agresyvių susidūrimų, jie siunčia taip vadinamus „raminančius signalus“, kad kitas šuo suprastų jo savijautą, emocijas. Šitaip kitas šuo supranta, kada reikia atsitraukti, vengti susidūrimo. Jei elgiamasi agresyviai, dažniausiai užtenka minimalių fizinių pastangų – lojimas, urzgimas, dantų šiepimas (pavojaus signalai) ir tik jei grasinimai nepadeda, gali būti pereita prie fizinio kontakto. Dantys panaudojami gana retai.

Pitbulius dėl jų panaudojimo kovose veisė taip, kad šios savybės būtų kiek galima mažiau išreikštos. Signalai, siunčiami norint išvengti konflikto, buvo sumažinti iki minimumo. Kovoje šuo, vengiantis konflikto, nebuvo pageidaujamas. Apdovanojami šunys buvo veržlūs, nerodė jokios abejonės ir puldavo visa jėga.

Pitbuliai yra linkę ignoruoti signalus, kurie sako: „Gerai, man jau užteks, atsitrauk!“ Pibuliai žaidžia šiurkščiai ir „chuliganiškai“. Jie lengvai „užsiveda“. Net nekaltai prasidėjęs žaidimas gali virsti aršiu. Jei kitas šuo nesmagiai jaučiasi ir nori nutraukti šiurkštų žaidimą, jis gali bandyti siųsti raminančius signalus, tuo tarpu didelė tikimybė, kad pitbulis tų signalų nepastebės arba juos ignoruos. Jei šuo nuspręs, kad reikia sustiprinti pavojaus signalus ar pereiti prie fizinių grasinimų, kovos galite neišvengti.

Itin svarbu suprasti pitbulį, kai tik atsinešatė jį į namus. Jei suprasite, kaip šuo mato pasaulį, suprasite, kodėl jis būtent taip elgiasi, bus žymiai lengviau gyventi saugiai ir laimingai tiek jūsų augintiniams, tiek jums pačiam.

Pitbulio pratinimas prie kačių

Visų pirma, prieš ką nors darydami, supraskite du dalykus:

Pitbuliai ir katės tikrai nėra geras pasirinkimas, nes pitbuliai paprastai agresyvūs nedideliems, pūkuotėms, grobio instinktus skatinantiems gyvūnams.

Nesvarbu, ką darysite, greičiausiai nuolatos turėsite stebėti kačių ir šunų elgesį, kai jie yra vienas šalia kito ir atskirti juos, kai negalite prižiūrėti. Pitbulis gali ir tikrai nužudo kates. Reikia tai įsisamoninti, kad suprastumėte, jog jūs esate atsakingi už savo augintinių elgesį bei gerovę.

Visgi yra namų, kur gyvena tiek pitbuliai, tiek katės. Paprastai tie šunys turi prastai išvystytą medžioklinį instinktą, be to dažniausiai augintiniai užauga kartu.

Jūs turite padėti katei ir šuniu priprasti vienam prie kito. Tam labai tinka narvas. Narvą padėkite tokioje vietoje, kur namuose „eismas“ intensyviausias. Neverskite šuns ir katės pažindintis per prievartą – taip tik padidinsite stresą ir viską dar labiau komplikuosite. Kai šunį išleisite iš narvo, jis turi būti su pavadėliu. Apdovanokite šunį už ramų, tinkamą elgesį šalia katės. Katės ignoravimas, ramus elgesys, atsipalaidavimas, paprastų komandų vykdymas turi būti apdovanotas gardžiu kasneliu. Jei manote, kad šunį reikia nubausti už blogą elgesį su kate, panaudokite vandens purkštuką – papurkškite netikėtai šuniui i snukį. Kita tinkama priemonė – skardinė, kurioje yra kelios monetos. Skardinė netikėtai turi nukristi šalia šuns. Labai svarbu, kad pastebėjus netinkamą elgesį nedelsiant reikia ištarti komandą „NE!“ arba „FU!“ ir iš karto šunį „nubausti“. Labai svarbus eiliškumas – pirma komanda, po to bausmė. Nemuškite, net susuktu laikraščiu!

Agresija, kai namuose daugiau nei vienas šuo

Su dviem šunimis turėsite būti itin atidūs. Galite pamėginti suprasti, išsiaiškinti, kas vyksta, kuris kelia agresiją, dėl ko ta agresija kyla, kas pavydi, kuriam tai visiškai nerūpi ir t.t., ir pan. Bet jokiu būdu nepamirškite, kad turite pitbulį, o pitbuliai kartais pešasi tiesiog ŠIAIP. Jūs galite pašalinti visus dirgiklius ir tai galbūt padėtų, bet tai nereiškia, kad tie šunys taps geriausiai draugais.

Visų pirma turite užsirašyti į paklusnumo dresūros kursus. Tai tikrai nepanaikins agresijos, bet suteiks jums daugiau kontrolės. Šunys taip pat geriau suvoks savo vietą ir labiau tikėtina, kad prieš imdamiesi kokių nors veiksmų, visų pirma žiūrės į jus – lyderį.

Antras žingsnis – dirgiklių ieškojimas namuose. Patys akivaizdžiausi yra žaislai, skanumynai, maistas, dubenėliai, poilsio vietos ir žmonių dėmesys. Šiuos dirgiklius reikia pašalinti, o šunims duoti tik kai jie prižiūrimi, geriausia kad šunys tuo metu būtų atskirti. Prieš rodydami dėmesį šuniui, paprašykite jo atsisėsti. Apdovanokite ramų, kantrų elgesį, o irzlumą, nepakantumą ignoruokite.

Bėgant laikui suprasite, jog turite elgtis kaip rūpestingas tėvas su vaikais – turite nuolatos šunis stebėti ir kontroliuoti. Jei atsiranda irzlumas, atskirkite šunis, jei pašalinis dirgiklis padidina įtampą, atskirkite šunis, kad nepasireikštų nukreipta agresija. Laisvas pasilakstymas kieme irgi nėra pats saugiausias užsiėmimas. Kai ramu, tylu, pastebėsite, kad šunys tarpusavyje sutaria gerai, bet jei tik atsiranda kažkoks idrgiklis ar įtampa, koks nors stimulas, ramybės bus sudrumsta, agresiją šunys nukreips vienas prieš kitą.

Jei dar neturite, būtinai pasidarykite arba įsigykite pagalį-pleištą, tai tikrai patikima priemonė, jei netikėtai kiltų peštynės.