Kai jiems skauda, gyvūnai elgiasi kitaip, nei žmonės. Verta nepamiršti, kad jų skausmo slenkstis gali būti ganėtinai aukštas ir jie iš paskutiniųjų stengsis neparodyti, kad kenčia. Ir to, kad jie nepabaksnos naguotu piršteliu į kylantį abscesą.

Dažnai šeimininkai nesupranta, kodėl ligos metu augintinis elgiasi neįprastai, pavyzdžiui, tampa uždaras, nenori bendrauti, grasina įkąsti, ar tiesiog bando nueiti ir pasislėpti. Taip pat dažnai šeimininkai būna linkę pakitusio elgesio priežastis suversti kokiai nors kitai priežasčiai, pvz.: „blogai nuotaikai“ ar oro permainoms, kai gyvūnas tuo metu tiesiog skauda. Kai kuriuos skausmo požymius sunku su kuo nors supainioti, pvz., šlubavimą. Bet nereikia tikėtis, kad šuo prieis ir pasakys: „Šeimininke, man skaudą nugarą. Inkstų srityje. Man skubiai reikia pas gydytoją“. To nebus. Šuo tiesiog sėdės įsitempęs, susikūprinęs ir kentės.

Taigi, skausmo požymiai:

  1. Šuo loja, inkščia, kaukia, urzgia... Garsai gali sutapti su veiksmais -pvz., šuo gali urgzti ant skaudančios kojos; arba tiesiog gulėti/sėdėti/stovėti , žiūrėti į erdvę ir inkšti. Taip pat skausmo išraiška gali būti inkštimas ir spiegimas bandant paimti ant rankų. Daugelis šunų paprastai palydi savo veiksmus vokalizacijomis – pvz., loja iš džiaugsmo ar inkščia ko nors kaulydami. Tai normalu, bet jei jūsų augintinis pradėjo skleisti daugiau garsų, nei įprastai, arba garsus lydi netipiškas elgesys – laikas sunerimti. Turiu pacientą, kuris loja be perstojo kai jam pradeda diegti pilvą. Tai ir šiaip gan „garsus“ šuo, bet kai skauda – jis neužsičiaupia.

  2. Perdėta kailio priežiūra. Šunys stengiasi išsivalyti žaizdas, todėl visi įpjovimai, įbrėžimai, nulaužti nagai, abscesai ir k.t. būna aktyviai laižomi. Jei šuo dažnai arba nepaliaudamas laižo kurią nors kūno vietą – ten reikia ieškoti problemų. Yra dar keletas panašių situacijų:

  3. Skaudančios ar niežtinčios akys – šuo trina letenomis akis, arba trina snukį į įvairius daiktus.

  4. Kai kurie šunys kandžioja skaudančią vietą. Kuo skausmas stipresnis, tuo intensyviau jie tai daro.

  5. Jei skauda dantis ar yra bėdų su burnos ertme, rijimu – šuo kiša letenas į nasrus, bando graužti kietus daiktus, kasosi, trinasi snukį į kietus paviršius .

  6. Jei yra problemų su lytiniais organais – ypač pas patinus – aktyvaus laižymo sulaukia ir ši sritis

  7. Miego sutrikimai. Šuo pradeda daug miegoti, arba, atvirkščiai, dažnai prabunda, neįstengia miegoti ilgai. Kuris variantas bus – priklauso nuo skausmo pobūdžio.

  8. Sutrinka maitinimosi ir gėrimo procesai. Jei šuniui skauda burną, gerklę ar pilvą – jis gali atsisakyti maisto , o kartais ir vandens. Maisto atsisakymas dar gali byloti apie pykinimą, didelius skausmus kitose kūno vietose. Esant kai kuriems uždegiminiams procesams, išgeriamo vandens kiekis išauga.

  9. Dusulys, sunkus ir/arba paviršinis kvėpavimas – patikimas stipraus skausmo požymis. Kartais vienintelis.

  10. Priverstinė poza ir neramumas. Jei šuo nuolat keičia padėtį, gulasi, iškart keliasi, vaikšto, ieško vietos, vėl gulasi, vėl stojasi – vadinasi, jį kažkas kamuoja. Kartais, skausmui pasireiškiant tam tikrose vietose, šunys priima priverstines pozas, pvz.: susikūprinusi nugara rodo pilvo srities skausmus. Kiti neramaus elgesio požymiai gali būti vaikščiojimas ratu, chaotiški judesiai. Šuo gali sunkiai ar nenoriai keltis ar gultis, atsisakinėti užšokti ant sofos ir pan.

  11. Agresija be priežasties. Dažnas šuo gali išreikšti nepasitenkinimą, jei liečiamasi prie skaudančios vietos. Kartais gali būti net įkandimo ar urzgimo atvejų, kai stipriai liečiama skaudanti letena, pilvas ar kita vieta. Prieš pradedant ieškoti psichologinių šuns agresijos priežasčių, verta įsitikinti, ar šuo tikrai nebando mums pasakyti, kad šitos vietos liesti negalima. Taip pat agresija gali pasireikšti dėl pastovaus sudirgimo nuolat jaučiant skausmą. Tiek žmonėms, tiek gyvūnams skausmas kartais tampa neadekvataus elgesio priežastimi.

  12. Bendravimas – kiekvienas šuo skirtingai reaguoja į blogą savijautą. Vienas stengsis kuo toliau pasislėpti, kad tik jo neliestų, kitas, atvirkščiai, stengsis viesą laiką laikytis greta ir kiš skaudančią vietą po rankom, kad paglostytų (tai tinka ne visoms vietoms, ir ne visiems skausmo tipams). Dėmesingas, savo numylėtinį pažįstantis šeimininkas iš karto pastebės, kad šuns elgesys pasikeitė.

  13. Šlubavimas, atvedamos į šoną, ar pakištos po savimi letenos. Šlubavimas –pats akivaizdžiausias skausmo požymis. Reikėtų suprasti, kad, jei gyvūnas šlubuoja, ar tiesia koją, tai ne visada reiškia galūnių problemas. Kartais šlubavimas rodo skausmą pilvo srities organuose, skausmus stuburo srityje. Tai tinka ir ėjimui „kaip medinėmis kojomis“, taip pat bet kokiems eisenos pokyčiams.

  14. Neįprastas elgesys šlapinantis ar tuštinantis. Bandymai šlapinimosi ar tuštinimosi metu pereiti į kitą vietą, rasti kitą padėtį, nebūdinga poza, dažnas šlapinimasis ar tuštinimasis, vokalizacija -lojimas, cypimas ar kiti garsai, lydintys šlapinimosi ar tuštinimosi procesą – ženklai, kad yra problemų.

  15. Kiti skausmo požymiai:

  16. Dažnas ar labai įdėmus negaluojančios kūno vietos apžiūrinėjimas. Kartais jį gali lydėti nuostaba ar agresija.

  17. Galvos palenkimas į vieną pusę. Tai gali rodyti neurologines problemas, taip pat ausies skausmą, kurios nors galvos srities skausmą, vidinės ausies uždegimą.

  18. Traukuliai, drebėjimas. Ypač būdinga brachicefalinėms veislėms. Pavyzdžiui, prancūzų buldogams pasireikškiantis drebulys dažnai byloja apie slankstelio patologiją – pleišto formos slankstelį.

Ugnė Nedzinskaitė