Nors įstatymai teigia, kad šuniukus nuo kalės atskirti galima tik nuo 2 mėnesių amžiaus, vis dar nesutariama, kada tai geriausia padaryti. Vieniem atrodo, kad ne per anksti ir 6 savaitės, kiti į naujus namus išleidžia net pusmetinius šuniukus. Kiek žmonių – tiek nuomonių, tačiau atrodo, labiausiai viskas priklauso nuo to, kam šunytis bus skirtas, kaip gyvena veisėjo namuose ir kokiam žmogui atiteks.

Geriausia šuniuką kuo ilgiau laikyti su mama

Pirmomis gyvenimo dienomis šuniukų nervų sistema itin jautri aplinkos poveikiams. Graužikų ir primatų tyrimai įrodė, kad pirmoji patirtis (pvz., motinos globa) lemia suaugusių palikuonį elgesį ir fiziologiją (ypač – atsaką  stresą). Manoma, jog tai būdinga ir šunims. Darbiniai šunys veisiami įvairiems tikslams, o jų atrankos programos paprastai remiasi elgesiu po brandos, darant prielaidą, kad elgesio skirtumus daugiausia paaiškina genai. Tačiau ankstyvoji patirtis ir motinos priežiūra gali būti svarbūs kaip ir paveldėjimas. Tyrimai rodo, kad motinos priežiūros lygis lemia vėlesnį šuniukų temperamentą. Žinoma, į rezultatus negalima žiūrėti vienareikšmiškai – pvz., gal kalės, turinčios genetinį polinkį geriau rūpintis palikuonimis, veda tam tikro temperamento šunis.

Pagrindinė mažų šuniukų problema - socializacija. Tai – procesas, kurio metu šuo išmoksta susidoroti su įvairiomis gyvenimiškomis situacijomis. Jei šuniukams nesudaroma galimybė tinkamu metu pradėti socializacijos, didėja tikimybė, kad užaugę jie bus bailūs, turės sunkumų įsitvirtindami šunų ar žmonių pasaulyje, jiems bus sunkiau tapti tiek kompanionais, tiek darbiniais šunimis.

Daugybė elgesio problemų atsiranda vien todėl, kad šuniukai per anksti atskiriami nuo savo šeimų. Dažniausios šito pasekmės - kaukimas, lojimas, maisto ir žaislų savinimasis, destrukcija. Kitos galimos problemos - dėmesio siekimo elgesys, kai kuriais atvejais agresija, nemokėjimas kontroliuoti kandimo stiprumo. Dalis tokių šunų pasivaikščiojimuose ko nors išsigąsta, gali būti jautresni triukšmui, kai kuriais atvejais vaikytis savo uodegas. Visi taip besielgiantys šunys nuo motinos atskirti jaunesni negu 60 dienų amžiaus.

Mokslinį pagrindą socializacijai padėjo 1965 m. John Paul Scott ir John Fuller knyga, kurioje aprašomas 13 metų trukęs labai vertingas tyrimas. Ten teigiama, kad pagrindinė socializacija prasideda nuo 3 sav. ir tęsiasi iki 14 sav. amžiaus. Tuo metu šuniukai turi išmokti būti šunimis. Įgūdžiai, susiformavę tuo laikotarpiu, atsiliepia vėlesniais gyvenimo metais. Šunyčiai mokosi ne tik bendrauti su gentainiais - jie tvirtina ryšį ir su žmonėmis. Yra iškelta prielaida, kad su šunimis socializacija aktyviausiai vyksta pirmąsias 3 – 6 gyvenimo savaites, o su žmonėmis – 6 – 14 sav., tačiau realybėje tie periodai beveik sutampa.  Jei socializacija su žmonėmis nepradėta iki 6 – 7 sav., vargu ar ji pavyks kada nors vėliau.

Nei Scott, nei Fuller niekad neteigė, kad 7 savaitės – geriausias laikotarpis, kada šunytį vertėtų atskirti nuo vados. Jie tik pastebėjo, kad jokiu būdu negalima to daryti anksčiau negu 6 sav. Vis dėl to 7 savaičių riba tapo svarbiu nujunkymo laikotarpio žymekliu. 1960 – 1970 Richard Wolters jau tvirtai teigė, kad norint lengvai auklėti šuniuką, jį namo būtina parsigabentai kai tam sueina 49 dienos.

Italų veterinarai ir mokslininkai iš Milano Universiteto Veterinarinės medicinos fakulteto tyrė 70 šunų, nuo vadų atskirtų 5 – 6 sav. amžiaus. Juos lygino su šunyčiais, nujunkytais 8 – 9 sav. Anksčiau atskirtiems šunims buvo būdingas destruktyvumas, dažnesnis lojimas, baimė pasivaikščiojimų metu, didesnis reaktyvumas į garsus, žaislų ir maisto saugojimas, dėmesio siekimo elgesys. Didžiosios Britanijos Veterinarijos gydytojų asociacija pranešė, kad anksčiau kaip 60 dienų amžiaus atjunkyti šuniukai linkę turėti elgesio problemų lyginant su tais, kurie su vada prabuvo ilgiau.

Jeigu šunį įsigyja nepatyręs žmogus ir perka iš veislyno, kurio savininkai aktyviai užsiima šuniukų socializacija bei parengimu būsimam gyvenimui – tada augintinį geriau įsigyti kuo vėliau. Be to, augintinį perkant tik kaip kompanioną (ypač jei tai daro nepatyręs asmuo), nėra prasmės įsigyti itin jauno gyvūnėlio – tokiu atveju tik padidės problemų, netinkamo elgesio atsiradimo tikimybė. Pirmosios 6-8 sav. šuniuko gyvenime - imprintingo pikas. Imprintingas labai svarbus formuojant pageidaujamą elgesį, tačiau jis lygiai taip pat padeda įsitvirtinti ir blogiems įpročiams (o pastarųjų tikimybė neprofesionalo rankose – didelė).

Galų gale svarbu ir tai, kad perkant vyresnį šuniuką jau būna atsiskleidęs jo temperamentas, tad konkrečiam žmogui lengviau parinkti konkretų gyvūną. Visai mažiuko šuniuko įsigijimas - loterija, nes neįmanoma pasakyti, kokio būdo yra tas kelių savaičių kukuliukas.

Atvejai, kada šuniuką geriau namo parsigabenti kuo anksčiau

Kai šuniuką, skirtą kokiam nors darbui ar sportui, įsigyja ne naujokas, o patyręs žmogus, žinantis, ką daro ir ko jam reikia, greičiausiai jis padės puikius pagrindus tolesnei šunyčio veiklai ir atliks tinkamą imprintingą.  Visada yra tikimybė, kad darbinio šuns veisėjas nepasirūpins tam tikras tikslais, pvz., kaip tinkamai pakreipti esamus instinktus.

Jei veisėjas nesirūpina vada, šuniukai tiesiog auga su mama nematydami aplinkinio pasaulio (taip atsitinka tiek dėl aplaidumo, tiek dėl nesupratingumo), šunytį taip pat geriau imti kuo jaunesnį. Žmogui, įsigyjančiam vieną šuniuką, jį socializuoti bus lengviau, negu veisėjui su krūva gyvūnų. Iš šuniukų „švietimu“ nesirūpinančios asmens įsigijus 4 mėnesių amžiaus šunytį, jam jau bus susiformavusi krūva įpročių – gal net nepageidaujamų - ir juos bus sunku pakeisti.

Jeigu šuniukui viskas tvarkoje „su galva“, net nujunkytas mažas jis neturės rimtų problemų. 6 savaičių šunyčiai pilnai formuoja savo įpročius, tad atsisveikinti su namais sulaukus 8 savaičių laikoma labai normaliu amžiumi. Kalbant apie socializacijos poreikį, ypatinga socializacija skirta silpnesnių nervų šuniukams ar turintiems kitokių įgimtų psichikos problemų. Jeigu šuniuką reikia labai aktyviai socializuoti – vadinasi, jis jau turi problemų, kurias galima užmaskuoti lyg pudra, tačiau pati bėda niekur nedings ir bus perduodama to šunis palikuonims.

Tai koks gi amžius geriausias šuniuko nujunkymui?

Jeigu iš veisėjo įsigyjate vyresnį nei 8 savaičių šuniuką, įsitikinkite, kad su juo buvo užsiimama. Vien broliukus ir sesutes matęs, visą laiką uždarytas, be dėmesio augęs šuniukas gali patirti sunkumų prisitaikydamas naujoje aplinkoje. Jei augintinį perkate iš asmens, kuriam į socializaciją ir tai kaip vystosi mažyliai nusišvilpt, šuniuką derėtų griebti kuo anksčiau. Jeigu būsimą kompanioną perkate iš patyrusio veisėjo, ramiai laukite kad ir 10 savaičių – šuniukas bus socialus, nebailus ir puikai pritaps Jūsų namuose.

Atsiminkite, kad tiek Lietuvos įstatymai, tiek Kinologų draugijos nuostatai draudžia prekiauti jaunesniais kaip 8 sav. amžiaus šuniukais.