Sporting Dog Journal 2011 05
Big Sky Kennels str. "Bite Wounds. The Titanic Effect"

Kąstinės žaizdos gali sudaryti daugiau kaip 15 proc. traumų atvejų. Dažniausiai aukos ir užpuolikai būna sveiki, jauni šunys, mažos veislės – dažniausi provokuotoji. Auginant darbinius šunis kaip bigliai, Cane Corso ar amerikiečių pitbulterjerai, laikas nuo laiko atsiranda susipešusiųjų ir mažų ar didelių kandimo žaizdų.

Šis straipsnis iš pradžių gali pasirodyti paprastu sužeidimų prevencijos ir priežiūros priminimų rinkiniu. Žinojimas kaip užkirsti kelią kąstinėms žaizdoms yra raktas į sėkmę, tačiau ką daryti, jei šiek tiek nesiseka? Pavyzdžiui suleidžiant porą draugėn nesuveikė Jūsų metodai. Būtina žinoti kaip rūpintis žaizdomis, tačiau dar svarbiau iki gydant ir tvarstant suprasti šio reikalo mechaniką, kad netektų sulaukti Titaniko galo.

Pradėsiu perspėdamas, kad čia nebus įprastas straipsnis ir dauguma šeimininkų iš naujo pažvelgs į situaciją kai šuo įkanda kitam šuniui. Kandant veikia kelios jėgos. Kandžiais ir iltimis pjaunama ir duriama, būtent durtinės žaizdos perveria gilesnius audinius ir leidžia giliai žaizdon patekti bakterijoms. Kai užpuolikas auką purto, dantys plėšo sąlyginai fiksuotus gilesnius audinius, tuo tarpu elastinga oda juda kartu su dantimis. Spaudimo jėga, sukeliama krūminių dantų, sukelia papildomus visų sluoksnių sužalojimus. Čia ir yra pagrindinė straipsnio mintis: didelio ledkalnio efektas, kai odoje matyt nereikšmingi sužalojimai, o giliau anaerobinės bakterijos sukelia nekrozes ar sepsį.

Grįžkime prie pagrindinės informacijos apie žaizdos gydymą, pirmiausia susijusį su gyvybei pavojingomis sąlygomis. Turime žaizdas uždengti, kad kontroliuotume kraujavimą, apsaugotume nuo infekcijų ir sumažintume džiūvimą. Pavojus kraujotakai ir kvėpavimui gali atsirasti dėl gerklos, trachėjos ar krūtinės ląstos srityse sužalotų vidinių kraujagyslių arba  organų, sepsio, šoko, plėštinių žaizdų ar uždaro pneumotorakso (oro susikaupimo pleuros ertmėje), kuo tikrai reikia susirūpinti. Mažos krūtinės žaizdos turi būti uždengtos steriliu tvarsčiu su antibakteriniu tepalu arba vandeny tirpiu tepalu, o didelės angos uždengiamos tik steriliu tvarsčiu. Žaizdos pilvo srityje dengiamos taip pat, kaip ir mažos durtinės krūtinės žaizdos. Tinkamai išplovus pašalinamos šiukšlės, pašalinės medžiagos ir krešuliai, taip pat sumažėja bakterijų žaizdos paviršiuje. Bendrieji antiseptikai yra 0,05 proc. chlorheksidino tirpalas ar 0,1 – 1 proc. jodo tirpalas. Tik šiltas fiziologinis skystis rekomenduojamas plaunant krūtinės ląstą ar pilvą kai yra gilių dūrių (ar didelė jų tikimybė). Atsiminkit, kad sužalotas/miręs audinys turi būti pašalintas chirurgiškai.

Dabar grįžkime į ledkalnio efektą. Dėl šios problemos uždegiminės reakcijos pasireiškia ten, kur praradome kontrolę. Tai vadinama Sisteminio uždegiminio atsako sindromu arba SUAS. Čia ir yra tas vadinamasis ledkalnio efektas, kadangi dagiau kaip 90 proc. žalos padaryta po oda, o jos paviršiuje matyti tik nedidelė žaizdelė. Net menkiausia žaizda gali sukelti rimtas problemas. Tam tikrais atvejais rekomenduojama šunį gabenti pas veterinarą profesionaliai ir tinkamai analizei. Klinikoje gydytojas geriau supras žaizdas, ir jei reikės, ištirs jas chirurgiškai. Turbūt įdomu, kodėl gydytojas gali norėti pjaustyti ir žiūrinėti šunį, kuris ką tik vos išgyveno. Atsakymas paprastas – SUAS. Jei atras, kad kokiame nors audinyje prasideda nekozė ar jis pradeda mirti, jis bus pašalintas. Taip pat gali patikrinti pilvą, krūtinę - ar kur nors neperkąsta, kad galėtumėt problema rūpintis reikiamoje vietoje.

Gali po sužalojimo praeiti 2 – 3 dienos be pagerėjimo. Daug kas tada galvoja kad tai infekcija, bet pamiršta nekrozę, SUAS ar netinkamą antibiotikų parinkimą... Profilaktinis antibiotikų naudojimas gali būti pateisinamas, tačiau taip pat gali sukelti naujų problemų. Tinkami antibiotikai daugiausia parenkami atsižvelgiant į žaizdos kultūrą, tačiau tyrimas ne visada įmanomas. Jei skiriami netinkami antibiotikai, pacientas paprastai per 2 – 3 dienas šiek tiek atsigauna, tada žaizdon įsimetus nekrozei/sepsiui viskas pablogėja, be to, gali įsitvirtinti antibiotikams atsparios bakterijos.

Ampicilinas, amoksicilinas, cefaleksinas ir potencijuotas sulfonamidas pirmiausi turėtų būti apsvarstyti profilaktiniam naudojimui ir nedidelėms žaizdoms. Sunkesnėms žaizdoms arba kai kultūra žinoma, gali būti naudojami antibiotikai kaip amoksicilinas, ceftiofuras, fluorokvinolonas ir/ar aminoglicosidas. Sunkių sužalojimų atvejais ar kai infekcijos sukėlėjai žinomi, veiks kai kurių antibiotikų deriniai.

Netinkamo antibiotiko parinkimas ir nepašalintas nekrozinis audinys lems 50 proc. galimos problemos. Infekcija gali prasidėti po kelių dienų, o plika akimi atrodęs sveikas audinys audinys iš tiesų gali būti nepataisomai sugadintas.