Tos šunų atakos.. Visi turi nuomonę apie įkandimus – ir šunų nemėgstantys, ir juos dievinantys. Tai tikrai emocinga tema. Nors visi turi teisę į savo nuomonę, kalbant apie įkandimus bei jų prevenciją labai svarbu suprasti įkandimų charakteristikas. Dažniausiai visos prevencijos priemonės sustoja ties valdžios institucijų durimis, kurios diegia teisės aktus, turinčius apsaugoti plačiąją visuomenę.

Airijoje vyriausybę 1998 m. įsteigė apribotų veislių sąrašą. Šunų kontrolės įstatymas susitelkę į amerikiečių pitbulterjerus, anglų bultejerus, Stafordšyro bulterjerus, bulmastifus, dobermanus, vokiečių aviganius, Rodezijos ridžbekus, rotveilerius, japonų akitas, Tosa iu ir bandogus. Taisyklėse nurodoma, kad šie šunys bei jų mišrūnai turi būti vedžiojami trumpais pavadėliais ne vyresnių kaip 16 m. amžiaus, galinčių juos kontroliuoti asmenų, viešoje vietoje būti su antsnukiais ir turėti antkaklį su nurodytu šeimininko vardu bei adresu.

Vis daugiau žmonių sutinka, kad prielaidos darymas, jog vienas šuo priklauso kokiai nors pavojingai veislei – ar tokiai priskyrimas remiantis vien išvaizda – nėra tinkamas būdas siekiant didesnio visuomenės saugumo.

Daug organizacijų prašė airių vyriausybės peržiūrėti minimus teisės aktus. Paskutinį kartą taip padarė Airijos veterinarus atstovaujanti veterinarijos tarnyba. Tačiau valdžia nuolat atsako taip pat - jie negarantuoja, kad šios veislės labiau linkusios pulti negu kitos, tačiau kąsdami jų atstovai greičiausiai padarys didesnę žalą lyginant su kitais šunimis. Ilgą laiką niekam šio teiginio nepavyko nei patvirtinti, nei paneigti.

2015 metais atliktas tyrimas – siekta aptikti kokį nors reikšmingą skirtumą tarp „sąrašinių“ ir „nesąrašinių“ veislių tokiuose parametruose kaip įkandimo lygis (rūšis, sunkumas), gydymas, santykiai su nukentėjusiuoju, kūno dalis, ar šuo vėliau kando dar kartą. Šis tyrimas nepritaria teiginiui, kad uždraustų veislių atstovai puldami padaro didesnę žalą, negu kiti šunys. Aptiktas tik vienas skirtumas – apie užpuolusį „apribotiesiems“ priklausantį šunį dažniau pranešama valdžios institucijoms. Taip gali būti todėl, kad „sąrašui“ nepriklausantys šunys suvokiami kaip ne tokie pavojingi. Taip išauga tikimybė, kad toks šuo kąs dar kartą.

Po šio tyrimo Airijoje pirmą kartą oficialiai užregistruotas šunų sukeltas mirties atvejis - 2017 m. birželio mėnesį. Incidento kaltininkas nepriklausė "apribotiesiems".

Daugiau:

doyoubelieveindog.blogspot.lt/

Dog_bite_injuries_to_humans_and_the_use_of_breed-specific_legislation_

Nuo tada, kai Jungtinėje Karalystėje įsigalėjo Pavojingų šunų įstatymas, žmonių, mirusių dėl keturkojų sukeltų traumų, beveik patrigubėjo. Tokia netikėta įvykių eiga paskatino kampanijas, siekiančias pakeisti dabartinį įstatymą – norima, jog būtų taikomasi ne į veislę, o į elgesį.
Dešimt metų iki minėto įstatymo įvedimo žuvo 11 žmonių, tačiau per paskutinius 26 metus sulaukta net 73 mirčių - vidutiniškai 2,8 per metus, lyginant su anksčiau buvusiomis 1,1.

1991 m. JK nusitaikė į keturias veisles - pitbulterjerus, Tosa inu, Brazilų mastifus bei Argentinos dogus. Dėmesio sutelkimas į kelių veislių uždraudimą suklaidino žmones – skatino neteisingą nuostatą, jog kitų veislių šunys saugūs, dėmesys nukrypo nuo neatsakingų bet kokio tipo keturkojų savininkų.

Kalgaryje nėra uždraustų veislių, tačiau savininkams gresia 250 dolerių bauda už licencijos neturėjimą ir iki 10 000 dolerių jei šuo ką nors užpuls. Pranešimų apie apkandžiojimus skaičius ten sumažėjo perpus.

Pasak Shaila Bux iš "Born Innocent", statistika rodo, jog dabartiniai teisės aktai nesėkmingi visose srityse, kurias jais ketinta išspręsti. Dabartinė Pavojingų šunų įstatymo forma atsidūrė kryžkelėje - politikai turi būti drąsūs, kad sugebėtų pripažinti, jog buvo padaryta klaida, ir įgyvendinti įstatymus, kurie sumažintų įkandimų skaičių, o ne baustų šunis pagal tai, kaip tie atrodo. Įstatymai turi taikytis į neatsakingus šeimininkus bei jų augintinių elgesį.
Žvelgiant statistiškai, įdomus ir kitas požiūrio taškas - daugiau žmonių mirė nuo bičių bei vapsvų įkandimų arba buvo užpulti karvių ir kiaulių. 2013 - 2015 metais nuo šunų įkandimų mirė 10 žmonių, lyginant su 14 vabzdžių ar 27 kiaulių, karvių bei kitų žinduolių sukeltų mirčių.
RSPCA taip pat kviečia reformoms ir praėjusiais metais paskelbė duomenis, rodančius, kad vizitų dėl šunų įkandimų skaičius Anglijos ligoninėse per dešimtmetį išaugo 76 proc. (nuo 4110 2004-2005 iki 7227 2014-2015). RSPCA šunų gerovės ekspertė Samantha Gaines teigia, kad šalyse, kuriose atsisakoma prieš tam tikras veisles nusistačiusių įstatymų ir daugiau dėmesio skiriama švietimui bei atsakingo šunų laikymo skatinimui, apkandžiojimų sumažėja.

Daugiau šunų užpuolimų užfiksuojama nepasiturinčiuose Anglijos ir Velso rajonuose:

Pagal thetimes.co.uk