Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

Feeding the Canine Athlete for Optimal Performance ,Robert L. Gillette; Sports Medicine Veterinary Services. Šis straipsnis 1999 09 22 buvo pristatyta 8-tame metiniame ACSMA simpoziume Kanzase

Jei gyvūną auginate tik kaip kompanioną,  jo kūnas patirs minimalų stresą. Kai atsiranda sportiniai poreikiai, gyvūno organizmas turi ištverti augantį fizinį krūvį. Tam tikro lygio energijos reikia palaikyti homeostazei, o papildoma energija naudojama fizinės veiklos metu. Projektuojant tam tinkančią mitybos programą reikia apibrėžti veiklos sritį ir šuns atliekamos veiklos lygį. Nustačius veiklos reikalavimus, formuojamos raciono sudedamosios dalys. Spręsti papildomam energijos poreikiui įvairioje veikloje gali būti naudojami papildai. Profesionalu ir kompetentingas požiūris į mitybą gali pagerinti našumą ir sumažinti problemas, galinčias lemti prastus rezultatus.

Veiklos rūšis ir lygis

Organizmui reikia energijos palaikyti homeostazei ir papildomos energijos fizinės veiklos metu. Pagrindinis energijos poreikis (pagrindinė medžiagų apykaita PMA) apibrėžiamas kaip energijos kiekis, naudojamas saikingai aktyviems suaugusiems šunims natūralios temperatūros aplinkoje (60 kcal/kg 23 kg sveriančiam šuniui). Kai kūnas atlieka didesnį darbą, atsiranda didesnis nei įprasta kasdienės energijos poreikis. Fizinę veiklą galima suskirstyti į dvi kategorijas: jėgos/galios ir ištvermės. Jėgos veikla trunka mažiau kaip 2 minutes, atliekama maksimaliu ar supermaksimaliu intensyvumu. Kai kuri veikla būna tarpinė, kada 2 – 4 minutes atliekama įvairaus intensyvumo pratimai. Ištvermės veikla paprastai trunka ilgiau kaip 4 min. ir atliekama <90 proc. maksimalios aerobinės veiklos (VO2 max)intensyvumu. Manoma, kad medžioklinis šuo per vieną valandą sunaudoja 1,1xPMA, visą medžioklės dieną 1,4-1,5xPMA, kinkinių šuo visą dieną tempdamas roges 2-4xPMA.

Kūnas naudoja tris sistemas, organizmui suteikiančias energijos. Veiklos tipas nustato, kurios iš sistemų bus naudojamos. Tiesioginis energijos šaltinis yra fermento sistema. Jis suteikia energijos pirmoms 5 – 20 s. Ši sistema naudoja ląstelės ATP, kreatino fosfatą CP ir ADP miokinazės reakciją energiją teikti padidėjus organizmo veiklai. Glikolitinė energija energijos suteikia nuo 5 – 20 s iki 2 min. Energija gaunama iš anaerobinio gliukozės skilimo. Tai sudėtingesnė energijos gamybos forma, kurioje dalyvauja keli fermentai ir yra daugiau žingsnių. Trečiasis energijos šaltinis – oksidacinis metabolizmas. Jis prasideda praėjus maždaug 2 min. nuo pratimų pradžios. Tai pati sudėtingiausia energetikos sistema. Ji gali naudoti įvairius substratus ir yra efektyviausia energijos sistema. Jėgos/galios veikla labai priklauso nuo vieno fermento ir glikolitinės energijos sistemų, ištvermės veikla remiasi oksidacinėmis energijos sistemomis.
Mitybos komponentai

Organizmas naudoja tris energijos šaltinius – angliavandenius, baltymus ir riebalus. Virškinami angliavandeniai yra cukrus ir krakmolas. Celiuliozė, pektinas virškinami minimaliai. Paprastieji cukrūs, vadinami monosacharidais, yra gliukozė, fruktozė ir galaktozė. Šie angliavandeniai yra paprasčiausios formos ir jų nereikia skaidyti, kad būtų pasisavinti žarnyne. Disacharidai yra sacharozė, maltozė ir laktozė – junginiai, sudaryti iš dviejų paprastų angliavandenių. Krakmolai yra sudėtingi angliavandeniai polisacharidai, kurių ilgas grandines sudaro paprasti angliavandeniai. Disacharidų ir polisacharidų, kad jie būtų absorbuoti žarnyne, skaidymui reikalingi fermentai. Angliavandeniai energijos turi 3,5 kcal/g.

Baltymai - tiek energijos, tiek aminorūgščių šaltinis. Aukštos kokybės gyvulinės kilmės baltymų virškinamumas, aminorūgščių balansas ir skoninės savybės labai aukšti. Fizinė veikla baltymų poreikį padidina. Kartais dėl pratimų įvyksta audinių sutrikdymai ar pažeidimai, tad jiems reikia rekonstrukcijos ir remonto, dėl ko taip pat gali padidėti baltymų poreikis. Šis poreikis patenkinamas su maistu gavus daugiau baltymų. Jų energijos išeiga – 3,5 kcal/g.

Riebalai naudojami energijai ir kaip vandens šaltinis medžiagų apykaitoje. Jie gerai virškinami, labai skanūs, turi daug energijos – 8,5 kcal/g. Taip pat jie svarbūs riebaluose tirpių vitaminų D, E ir K absorbcijai. Riebalai – metabolinio vandens šaltinis. Iš 100 g riebalų pagaminama 107 g vandens, iš tokio pat kiekio baltymų -  40 g vandens, angliavandenių – 55 g. Tinkamas riebalų rūgščių santykis gali padėti sumažinti uždegimo mediatorių šuns odoje, plazmoje ir neutrofiluose kiekį. Omega 6:omega 3 optimalus santykis 5:01 – 10:01.

Vitaminai ir mineralai taip pat labai svarbūs sportuojantiems šunims. Kai kurie svarbūs vitaminai yra A, D, E, K ir B-kompleksas (ypač tiaminas, niacinas ir ciankobolaminas – B1, B3 ir B12). Vitaminas A svarbus raiščių ir sausgyslių sveikatai. Vitaminas D padeda palaikyti kalcio ir fosforo pusiausvyrą. Vitaminas E - antioksidantas. Jis išlaiko ląstelių membranų stabilumą, kas labai svarbus šunims, kurių darbas susijęs su uosle (tai narkotikų ieškotojai, paieškos ir gelbėjimo šunys). Vitaminas K palaiko tinkamą kraujo kondiciją. Tiaminas padeda sumažinti su konkurencija ir veikla susijusį stresą. Niacinas padeda angliavandenių apykaitoje, jis būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Ciankobalaminas svarbus baltymų sintezei ir raudonųjų kraujo kūnelių, hemoglobino gamybai. Daugumą vitaminų poreikių patenkina kokybiškas racionas, bet tam tikrose situacijose papildų gali būti naudinga duoti papildomai.

Mitybos programos dizainas

Sprinteriai naudoja vieno fermento ir glikolitinę energijos sistemas. Jų veiklos trukmė netrunka pakankamai ilgai, kad energijos jie gautų iš oksidacinės sistemos. Jų bazinė mityba turėtų būti sudaryta iš daug angliavandenių ir baltymų. Angliavandenių šaltinių  gali būti papildomai pridedama prie tradicinio baltymingos pašaro. Jei darbe būna daug pasikartojančių įsibėgimų ar kitų veiklų, tam tikru momentu organizmas gali pradėti naudoti oksidacinės sistemos energiją. Tokiais atvejais geresnis racionas, kuriame angliavandeniai, baltymai ir riebalai subalansuoti. Riebalų kiekio padidinimas teiks energijos tolesniu veiklos laiku.

Ištvermės sportininkai labiau priklausomi nuo oksidacinės energijos sistemos. Šiems sportininkams naudingesnis daugiau riebalų turintis racionas. Kai kūnas degina riebalus kaip energijos šaltinį, tai lėtina raumenų glikogeno išeikvojimą ir  tuo pačiu žalingą nuovargio poveikį. Taip pat buvo įrodyta, kad deginant riebalus medžiagų apykaita būna „šaltesnė“ (lyginant su baltymų naudojimu). Sumažinus kūno temperatūrą padidėja darbinė šuns ištvermė. Tai ypač pasakytina apie darbą šiltoje aplinkoje.

Svarbi pastaba – reikia 4 – 6 savaičių, kad organizmas pasinaudotų visais raciono pakeitimais. Tai ypač aktualu duodant daugiau riebalų. Pvz., medžiokliniams šunims riebalų reikia duoti iki medžioklės sezono pradžios likus 4 – 6 sav., be to, kondicionavimo ir mokymo programa turi prasidėti tuo pačiu metu.

Papildai su vitaminais ir mineralais gali padidinti našumą. Papildų davimo laikas - labai svarbus, veiklai įtaką darantis veiksnys. Siekiant padidinti efektyvumą, paprasti angliavandeniai, tinkami baltymai, kombinuojami su taikytinais vitaminais ir mineralais, gali būti skiriami kelis kartus.

Santrauka

Veterinarijos gydytojas turėtų aptarti šeimininko lūkesčius ir tiksliai numatyti, kokie reikalavimai keliami šuniui. Kai veikla nustatoma, sudaroma tinkama mitybos programa.

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį: